Šarūnas Sakalauskas
Sarunas.sakalauskas @ gmail.com
Iš kur atsirado Lietuva?
Tėvynės meilė, patriotizmas – tai jausmai ir emocinės būsenos. Kaip ir kiti jausmai, jie atsiranda ne iš niekur, ir trunka taip pat ne amžinai. Labiausiai vertiname paprastą vandenį tada, kai esame beprotiškai ištroškę. Ir taip pat tik praradę laisvę suvoktume, kas tai ir kam to reikia. Tačiau įsijausti ir suvokti dažnai padeda atsiminimai, istorijos lobynas. Šįkart jis padės atsakyti į klausimą: iš kur atsirado Lietuva?
Varguoliški laikai
XVIII a. pabaigoje didingosios Lietuvos istorinės praeities pėdsakai baigė išnykti ne tik iš Europos žemėlapio, bet ir iš žmonių atminties.
1795 m. lenkų ir lietuvių tautų sąjunga – Abiejų tautų respublika (ATR) buvo pasidalinta trijų to meto didžiausių jėgų: Rusijos, Prūsijos ir Austrijos. XIX amžiuje lietuvių likimas buvo permainingas ir sunkus. Atitekę carinės Rusijos globon, lietuviai vergavo carui, tautos kultūra buvo naikinama: nuo 1864 m., nepaisant aktyvaus pasipriešinimo, uždraustos knygos lietuvių kalba ir rašmenimis (iki 1904 m.).
Tautinis atgimimas
Vėliau, amžiaus pabaigoje, pakeliui į Maskvą žygiuojantis Napoleonas panaikino baudžiavą. Paskutiniaisiais trimis dešimtmečiais Rusijos imperijai priklausančioje Lietuvoje prasidėjo literatūrinis-tautinis atgimimas, kuris pirmaisiais XIX amžiaus dešimtmečiais peraugo į lituanistinį kultūrinį sąjūdį, keliantį lietuvių tautos vienybės ir laisvės idėjas siekiant atgaivinti tautiškumą ir valstybingumą.
1905 m. Vilniuje įvykęs I lietuvių suvažiavimas, kuriame keltas Lietuvos politinės autonomijos reikalavimas. Lietuviškuose kaimuose ima organizuotis vietinė savivalda, vejami rusų mokytojai ir valdininkai. Partinė veikla nebuvo galima, tačiau legaliai plėtojosi lietuviška spauda ir vyko registruotų kultūrinių, švietimo, ūkio draugijų gyvenimas.
Nepriklausomybės siekiai
Prasidėjus I pasauliniam karui, kaizerinės Vokietijos kariuomenė iki 1915 m. pabaigos užėmė visą etninės Lietuvos teritoriją. Nuo 1917 m. vokiečių okupacinė valdžia vis labiau palaikė lietuvių veikėjus ir rugsėjį leido jiems Vilniuje sušaukti Lietuvių konferenciją ir 20-ties narių „krašto tarybą“. Pastaroji pasivadina Lietuvos Taryba su Antanu Smetona priešakyje.
1917 m. spalį bolševikų perversmu Rusijoje prasidėjo imperijos irimas. Tuo pasinaudojusi Lietuvos Taryba 1917 m. gruodžio 8 d. pasisakė už konstitucinę monarchiją, o po trijų dienų Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti Lietuvos nepriklausomybę ir ankstesnę teritoriją. Dėl savų sumetimų tam pritarė ir Vokietijos veikėjai. 1918 m. vasario 16 d. 20 Lietuvos tarybos narių pasirašė Nepriklausomybės aktą.
Pasipriešinimas
Deja, vien akto nepakanka norint atgauti laisvę. Tam reikalingas kitų šalių pripažinimas. O kaimyninės valstybės lietuvių idėjoms nepritarė. 1918 m. gruodį grįžo rusai. Lenino ir Trockio vadovaujami bolševikai prie sovietizuotos Rusijos sumanė prijungti ir kitas carinei Rusijai priklausiusias šalis. Valstybės tarybos pirmininkas A. Smetona ir vyriausybės vadovas A. Voldemaras išvyko į vakarus ieškoti pagalbos, o naują vyriausybę sudarė M. Sleževičius.
Įžygiavus raudonajai armijai, buvo sudaryta V.M. Kapsuko vyriausybė, kuri paskelbė apie Lietuvos Tarybų Respublikos įkūrimą. Tačiau jai priklausė tik dalis šiaurinės ir rytinės Lietuvos. Likusioji dalis gausiomis savanorių pajėgomis atsišaukusį į M. Sleževičiaus kvietimą aktyviai ir sėkmingai priešinosi. Lietuvos patriotai iki 1919 m. vasaros išstūmė bolševikus ir susigrąžino Vilnių. Pralaimėjusi Lietuvai Sovietų Rusija 1920 m. pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Vėliau tai padarė ir kitos valstybės.
Valstybės gimimas
1920 m. gegužę pirmąkart surengti demokratiniai rinkimai į Steigiamąjį Seimą. Juose, kitaip nei daugelyje Europos valstybių, dalyvauti ir balsuoti galėjo ir moterys. Rinkimus laimėjo Krikščionių demokratų blokas, sudarytas iš trijų partijų. Tautos pažangos partija (A. Smetona ir A. Voldemaras) Steigiamajame Seime iš 78 nelaimėjo nei vienos vietos.
Grįžimas į dabartį: garbus gimtadienis
Lietuva nepriklauso valdžiai. Tau, man ir kitiems piliečiams priklauso jos dalelė. Vasario 16 d. vienas iš Lietuvos gimtadienių – 93 metai. Kaip jį paminėsi: kaip draugas, pažįstamas, o gal pamirši?
Kitame numeryje – II dalis „Kitokia patriotizmo forma“ apie tarpukariu klestinčią Lietuvą
