|
|
|
|
 |
|
|
Muzika. Muzika. Muzika
D.Stulgytė
Foto: G. Juknytė
Gydomasis
garsas
 Mokslininkai savo stebėjimais ir bandymais įrodė, jog vis dėlto
sveikiausia yra klausyti klasikinės muzikos. Pasak jų, ji malšina skausmus,
gerina virškinimą, mąstymą, atmintį ir netgi gydo širdies ligas. Kalbant apie
kitus pavyzdžius, Grigališkasis choralas labai tinka ramioms studijoms ir
įtampai sumažinti. Bacho, Handelio, Corelli (baroko) muzika suteikia tvirtumo,
tvarkos, sukuria darbui ir mokymuisi skatinančią aplinką. Tchaikovsky, Shuberto,
Chopino (romantinė) muzika labiausiai tinka simpatijai, užuojautai ar meilei
sužadinti. Debussy, Ravelio ar Faure (impresionistinė) muzika gali sukelti
svajingus vaizdinius, atpalaiduoti kūrybinius impulsus ir atnaujinti sąsajas su
pasąmone. Na, o džiazo, bliuzo, diksilendo ir kitos šokio muzikos formos
atėjusios iš Afrikos paveldo gali sukelti tiek džiugesį, tiek liūdesį, išreikšti
sąmojį ir ironiją.
Šalutinis
poveikis
Muzikoje vyrauja tikslios matematinės ritmų formulės. Klasikiniai ritmai,
muzikos stiliai, kurie naudoja šiuos ritmus daro teigiamą poveikį gyvybiškiems
procesams, tačiau muzikos kūriniai, kurie iškreipia garsą, palaipsniui ima
ardyti žmogaus darną, priartindami jį prie dvasinės degradacijos. Muzikos ir
ritmų iškraipymai iš pat pradžių buvo išreikšti vudu ritmuose. Džiazas - tai
vudu ritmų atmaina. 1885m. Čarlzas Baddi Bostonas buvo pradėjęs naujai groti
šią muziką, tačiau praėjus 10 metų jam išsivystė sunki psichinė liga. Jį
paguldė į ligoninę, kurioje jis mirė po 20 metų. Bliuzas, soul, rokenrolo
muzika, ypatingai, roko stiliaus muzika, mokslininkų manymu žmogui daro blogiausią
įtaką. Šio muzikos stiliaus rezultatas - fizinė ir dvasinė žala.
Iš
G&G Sindikato į Claude Debussy
Tiesa, darosi baisu pagalvojus, jei jau taip kalbama apie bliuzą,
rokenrolą ir jo neigiamą poveikį, tai kas tuomet vyksta su mūsų klausoma
šiandienine muzika? Padvigubinta, o gal net patrigubinta neigiamumo dozė. Galbūt
tai yra vienas iš atsakymų, kodėl dažnai būname išsiblaškę ar neatidūs. Tad
artėjant šalčiams turime saugoti save ne tik nuo peršalimo, bet dar ir atkreipti dėmesį į tai, kokios
muzikos klausome. Knygoje „Paslaptinga muzikos jėga" Deividas Teimas tvirtina,
jog žmogiškajame kūne nėra nei vienos funkcijos, kuriai muzika nedarytų įtakos.
Ir tai labai tikėtina. Kas antrą ar trečią vakarą Paolo Nutini ar G&G
Sindikatą iškeisti į Claude Debussy nėra
jau taip ir baisu. Pabandyk ir tu.
|
|
|
|
|
|
|
|
