|
|
|
|
 |
|
|
| Skaitytojo laiškas |
 |
Balta dienos pradžia
Akis pramerkiau lėtai, o už lango dar buvo tamsu, pasukusi galvą į kairę įjungiau lemputę, esančią prie lovos. Tada, pasukusi galvą į dešinę pusę, aš žvilgtelėjau į savo rožinį laikrodį, jis ir vėl neveikė. Iš po pagalvės išsitraukusi mobilųjį telefoną pamačiau, kad dar tik keturios ryto. Truputį pagulėjusi po kurio laiko išsiritau iš lovos, jaučiau kaip lauke šalo. Nuoga nuliuoksėjau prie lango ir žvilgtelėjau laukan. Aš buvau teisi.
|
| plačiau |
| |
| Skaitytojo laiškas |
 |
(Autoriaus(-ės) kalba netaisyta)
Kaip ,,pagaminti” skanų vyrą?
Šįvakar valgysiu naktipiečius. Vakarieniavau gruzinų restorane - dar dabar jaučiu keptų baklažanų skonį. Vėl norisi kažko nekasdieniško, todėl gaminsiu pikantišką patiekalą. Atveriu šaldytuvą - jame tie patys pabodę produktai: margarinas, sūris, mamos virtos uogienės...
,,Pernelyg paprasta“ – tyliai pagalvoju ir nusprendžiu gaminti....vyrą! Pirma mintis, po to atėjusi į galvą, kilo kažkodėl prisiminus riebų gruzinų maistą - elementaru: vyras turi būti vyriškas.
|
| plačiau |
| |
| Skaitytojo laiškas |
 |
(Autoriaus(-ės) kalba netaisyta)
...Ir pamatė ji jo akis...
Žvėriškai spindinčias tamsoje. Skvarbaus žvilgsnio nesulaikė nei užuolaidų šydas, nei langas, nei trečias aukštas. Jis atėjo jos. Ir jokia antgamtiška jėga negalėjo sutrukdyti tam, kas turėjo įvykti.
Kiekvienas širdies dūžis atitiko jo žingsnius laiptinėje. Jis neskubėjo. Tyla prieš audrą. Seniai lauktą audrą.
Dūžis. Kraujas. Jaudulys praliejo jos kraują. Pirmoji auka. Nepaskutinė.
Skambutis, bet tik jos mintyse, jam nereikėjo spausti kažkokio kvailo mygtuko, kad būtų įleistas. Jis jau seniai atrado duris į ją.
|
| plačiau |
| |
| Skaitytojo laiškas |
 |
(Autoriaus(-ės) kalba netaisyta)
Šiandien atsisėdau prie kompiuterio ir įsijungiau „youtub‘ą“. Suvedžiau Madonos vardą ir atsidarius langui vos nuo kėdės nenuvirtau – pusė vaizdo klipų pašalinti dėl leidėjų teisių pažeidimų. O tai ką man dabar daryt, jei man patinka „Rain“. 1993 metų daina. Ką, aš bėgsiu į kasečių parduotuvę (jei dar liko tokių), gal kokia viena užsimetė už prekystalio. O su kuo man ją klausytis tada. Aišku, tokį retro vaizdo klipą (gal) kur internete ir rasčiau nusipirkti. Lyg neturėčiau šiaip už ką susimokėti. Nemokamas tik „dainorėlių“ realybės šou per „teliką“. Arba „Yva“. Visur, visada ir visomis formomis, nori ar ne. Elektros švaistymas.
O juk Madonai 50 metų. Tikra muziejinė vertybė, sakyčiau. Visa jos karjera vien fabulų laužymas. Ir šiaip laužymas. Nervų. „Justify my love“ dar dabar galima tik pro pirštus žiūrėti. Gal jai kokį muziejų įrengti, kad galėčiau kur tarp paskaitų jos pasiklausyti? Kažkokiam „rokeriui“ Vilniuj tai paminklas stovi.
|
| plačiau |
| |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
