|
|
|
|
 |
|
|
Filmų peržiūros seansas
Šarūnas Sakalauskas
sarunas.sakalauskas@gmail.com

„Mirties įrodymas“
(angl. „Death proof“)
Vieta: JAV
Laikas: 2007 m.
Rež. Quentin’as Tarantino
Žanras: Kriminalinis trileris/juodoji komedija
Nuotrauka: imdb.com
Kventino Tarantino filmų mėgėjams ar kritikams pakaktų pavadinimo – dėl unikalaus šio režisieriaus braižo aprašymas mažai reikalingas. Tačiau verta perspėti, kad šįkart išankstinę nuomonę reikėtų palikti nuošaliau. Ne tik dėl subtilaus humoro ir išmoningų dialogų, bet ir dėl neįprastų herojų bei scenarijaus.
Keturios merginos (kaskadininkė Zoe Bell, aktorės Rosario Dawson, Vanessa Ferlito, Sydney Tamiia Poitier), nebijančios aštrių pojūčių, pasipriešina kvaištelėjusiam kaskadininkui maniakui (aktorius Kurt Russell), kuris mėgsta suvažinėti savo aukas nesudaužomu automobiliu, vadinamu „atspariu mirčiai“.
Dėmesio verta ir pagrindinė kūrinio atsiradimo priežastis – neįprastas režisierių Kventino Tarantino ir Roberto Rodrigezo projektas.
7-ame ir 8-tame dešimtmečiais JAV buvo populiarūs pigūs kino seansai, pavadinti „Grindhouse“. Už nedidelę kainą būdavo rodomi keli ne itin kokybiški (vadinamieji B kategorijos) filmai, dažniausiai primityvūs „siaubiakai“ ar trileriai. Kupini nostalgijos Kventinas ir Robertas „susuko“ po juostą ir „paleido“ į pasaulį tęsdami šią užmirštą užjūrio tradiciją. Specialiai pertraukai tarp seansų netgi buvo sukurti neegzistuojančių filmų anonsai.
„Grindhouse“ galima pavadinti paminklu nostalgiškai Holivudo praeičiai ar visai popkultūros kartai. „Atsparus mirčiai“ akims dovanoja įtemptų gaudynių, įspūdingų nekompiuterizuotų kaskadinių triukų, kaip ir senojo „Holivudo” laikais, bei netikėtą, linksmą ir truputį „feministišką“ pabaigą. Būtent dėl jos filmą verta pažiūrėti ir merginoms.
Agnė Vinkauskaitė
agne.vinkauskaite@gmail.com

,,Arčiau“
(angl. „Closer“)
Vieta: USA
Laikas: 2004
Rež.: Mike Nichos
Žanras: Drama
Nuotrauka: imdb.com
Filmas prasideda tyliais gitaros akordais ir dviejų žmonių pažintimi. ,,Labas, nepažįstamasai“, – pasako pirmuosius žodžius savo būsimai meilei Elis (Natalie Portman), partrenkta Delo (Jude Law) vairuojamo automobilio. Taip prasideda jų pažintis – kelione į ligoninę, pokalbiais apie gyvenimą, kaip Elis sekasi Londone, palikus Niujorką. Jis rašo nekrologus laikraštyje, ji šoka striptizą. Jie pamilsta vienas kitą, Denas parašo knygą paremtą nutrūktgalvišku Elis gyvenimu. Čia jau galėtume dėti „Happy Ending“ (laimingos pabaigos) etiketę, tačiau būtų per daug paprasta ir neįdomu. Denas įsimyli Aną (Julia Roberts) – fotografę, kuri rūpinasi jo portretu knygos aprašui. Įsimyli iš pirmo žvilgsnio, o po pirmo prisipažinimo yra atstumiamas. „Tu – užimtas“, – nukerta Ana. Keisto vaikiško keršto veikiamas rašytojas internetinėje sekso svetainėje suranda Anai partnerį ir pakviečia į pasimatymą. Tačiau jo pokštas suveikia kaip kupidono strėlė – Ana ir Laris (Clive Owen) susituokia. O tada prasideda jausmų kovos.
Istorija neskirta atsipalaiduoti, pasilinksminti ar romantiškų jausmų poreikiui patenkinti. Veiksmu filmas netrykšta – viskas perduodama įstabiais dialogais, todėl filmą geriausia žiūrėti lietuvių kalba arba gana gerai suprantant angliškai. Visos keturių veikėjų istorijos metu mus lydi tik viena rami daina. Žaisdamas savo aktorių talentu režisierius Mike Nichols mums pasakoja kasdienę jausmų tragediją su realia pabaiga – be rožinės romantikos.
Filmo „vinis“: ,,If You love someone, You don‘t say goodbye. And the only way to leave someone is to say: Goodbye. I don‘t love You anymore.“
|
|
|
|
|
|
|
|