 |
|
|
T. Ramanauskas: „Visada turėsime galimybė kurti“
 Šį kartą „Njuspeipis“ pakalbino Tomą Ramanauską. Didžėjų grupėje „Metal on metal“ jis dar vadinamas „Miss America“. Bet tai toli gražu ne vienintelė pašnekovo veikla. Tomas yra žurnalo „Pravda“ redaktorius, ne vienerius metus yra dirbęs kūrybos direktoriumi reklamos agentūroje „Leo burnett Vilnius“, o iki MTV Baltic kanalo užsidarymo, buvo pastarojo marketingo direktoriumi. Nusprendėme pasikalbėti apie kūrybą, reklamas ir... globalinį atšilimą.
Dosjė
Amžius: 31
Gimtasis miestas: Vilnius
Išsilavinimas: baigė Šeškinės vidurinę mokyklą, žurnalistiką Vilniaus universitete, yra Tarptautinės komunikacijos magistrantas
Profesija: Kūrėjas
Aistra: viskas, ką dirbaNorėtų realizuoti save kaip kino scenaristas
Rekomenduoja pažiūrėti
Tomas yra išbandęs ir kino kritiko duonos, rašydavo recenzijas, bet šiuo metu turi ambicijų nebe vertinti kitų kūrinius, bet ir sukurti savo scenarijų. Taigi paprašėm rekomenduoti dėmesio vertą filmą. Atsižvelgdamas į „Njuspeipio“ auditoriją – studentus, kino mėgėjas mūsų skaitytojams rekomendavo dvi jaunatviškas juostas. „Breakfast Club“ – sena, bet nepasenusi komedija-drama apie po pamokų paliktus neklaužadas ir „The graduate“ – filmas, apie legendomis apipintą nesusipratėlio portretą.
Rekomenduoja paskaityti
„Outliers“. Joje yra daug įdomių pavyzdžių. Pavyzdžiui, apie „Bitlus“ pasakojama, kad, anaiptol ne taip, kaip dažnai manoma, jie neatsirado iš niekur ir tapo superžvaigždėmis. Iš pradžių jie ne vienerius metus Vokietijoje kažkokiam striptizo bare grodavo po 5 valandas programos. Tas įdirbis, susigrojimas ir atsiskleidžia, kai jie vėliau visada skambėdavo nuostabiai. Taigi manau, kad kūrybingu negimstama, bet labai norėdamas, gali to pasiekti.
„Svarbiausia daryti tai, kas patinka“
Teiraujamės, koks pats buvo jaunystėje. Tomas sako, kad ir dabar nesijaučia senas (juokiasi). Bandome dar kartą: „Koks buvote paauglys: maištaujantis ar paklūstantis taisyklėms?“„Nebuvau maištininkas, kuris daužo langus“. Pasakoja, kad savo leistuose leidiniuose nevengė aštrių temų. O kalbėdamas apie „taisyklių laikymąsi“ pabrėžia, kad „šablonai“ labai reikalingi: „Žinojimas, kokia tvarka veikia gyvenimo schemos, padeda greičiau pasiekti tikslų“.
„Njuspeipis“ domisi asmenybės ištakomis – klausiame apie vaikystę. „Įdomu, kad dabar leidžiu žurnalą, ir tada leidau. Galbūt kitiem nebuvo jis labai įdomus, bet man buvo įdomu kurti, išrašyti mintis“, – gana lakoniškai kalba.
Ar nustebtų tuometis Tomas, dar mokinys, sutikęs save patį po 15-20 metų?
Įdomiausia, kad tada tiesiog nebuvo tokių specialybių, profesijų, kuo dabar užsiimu, pvz., reklama. Visgi viskas yra tikslinga, netapau kažkuo kitu, nedarau to, ko negalėčiau daryti. Nustebčiau, jei būčiau, tarkim, cirko artistas. Visada domino kūrybiniai dalykai, tad gyvenimas eina ta pačia linija.
Ko reikia, kad būtum laimingas?
Reikia realizuoti save, tai yra pirmiausia suvokti, ką tau patinka daryti, kas tau apskritai pakelia nuotaiką gyvenime. Pavyzdžiui, jei žmogui svarbu meilė, tai mylėk. Siek to, ir stenkis buti mylimas. Arba dėžučių dėliojimas iš degtukų... Gali buti įvairūs pomėgiai. Tereikia rasti, kas patinka. O kad rastum, kas patinka – tai juk nėra paprasta – būtina daug ką išbandyti. Mano patarimas būtų niekada nebijoti įvairių, skirtingų veiklų. Labai retas gimsta žinodamas, ko tiksliai nori. Taip pat pasitaiko mąstymas: „Tėvai buvo gydytojai, aš ir būsiu gydytojas“. Na, ko gero, tokiu atveju ir tampa, bet štai prabėga 40 metų ir žmogus staiga susivokia, kad visą gyvenimą norėjo turėti bandelių krautuvėlę. Todėl daug kartų savęs reikia klausti: „Ką aš noriu dabar daryti?“.
Prisimenant filmą „Būti Džonu Malkovičiumi“ įsivaizduokim filmą „Būti Tomu Ramanausku“. Kokią dieną žmogus patirtų Tavo kailyje?
Reiktų daug bėgioti. Nes man patinka ir aš stengiuosi palaikyti greitą tempą. Kasdien turiu daug darbų, kuriuos reikia įgyvendinti.
Ar esi ir vėluojantis? Planuoji dieną?
Sakingai. Nesu vėluojantis piktybiškai, kaip tie, kurie vėluoja ir nesigėdija. Visko pasitaiko, bet stengiuosi nevėluoti. O dieną planuoju visuomet.
Tokiu tempu gyvenant reikia ir pailsėti, koks tavo poilsis?
Gal ir keista, bet tiesiog nėra tokio poreikio. Viskas, ką darau, jau yra savotiškas poilsis. Nevarginanti veikla. Neaišku, kaip gali viskas pasisukt, bet kol kas galiu pasidžiaugt, kad darau tik tai, kas man patinka. Tad ir ilsėtis nuo pomėgių nereikia. Atostogos kiaurus metus. Kai darai, kas tau patinka, tu tarsi išprotėjęs dėl to. Ir kad ir kiek ilgai ta veikla užsiimtum, jautiesi gerai.
Ar turi priklausomybių?
Šiaip ne. Galiu tik pasakyt, kad neištverčiau, jei tektų būti kurį laiką nieko neveikiant. Kaip pavyzdžiui, nuvažiavus kažkur sėdėti viešbučio kambaryje. Tai galbūt ir yra priklausomybė – nuo veiklos.
Galbūt tai darbomanija?
Jei pavadintume mano veiklą darbu, tada galbūt taip. Bet aš taip neįvardinu. Labiau veikla.
Apie kūrybą. Ar visi žmonės kūrybingi?
Yra daug skirtingu nuomonių. Aš manau, kad ne. Ta teorija, kad visi yra lygūs, visi viską gali, yra labai graži. Bet gyvenime taip nėra. Tačiau yra ir kita pusė. Niekas negimsta genialiu atlikėju ar krepšininku. Tai yra sunkus darbas. Tie, kurie yra kūrybingesni ar, pavyzdžiui, geriau deda į krepšį – tai žmonės, kurie labai daug dirba.
 Kaip galima tobulinti, paskatinti kūrybiškumą?
Kas yra kūrybiškumas? Tai kaip alchemija. Paimi du dalykus, sumaišai ir gaunasi trečias. Mano nuomone, puiki citata – „Kūrybingumas – juodos ir baltos maišymas, negaunant pilkos“ – yra esminis apibrėžimas. Bet, be abejo, lengviau yra kurti tam, kuris į save daugiau priima. Daug žiūri, klauso, keliauja ir domisi, bendrauja su žmonėmis. Visa tai kaupiasi, ir tada daug lengviau savyje sugeneruoti kažką naujo. Toks išlavintas kūrybingumas reikalingas kritinėse situacijose, pavyzdžiui, kuriant reklamas, kada tenka dirbti griežtai ribotų terminų sąlygomis ir dar pagal tam tikras taisykles.
Reklamoje dirba kūrybingi žmones, iš kur atsiranda blogos, neįdomios reklamos?
Reklamą veikia daug jėgų. Pirmiausia yra žmogaus galimybių ribos. Neįmanoma visa laiką sugalvoti visiškai naujos originalios idėjos. Taipogi idėja dažnai „išsikreipia“ ją įgyvendinant, nes kiekvienas, susidūręs su idėja, ją supranta savaip. Taigi kuo daugiau elementų dalyvauja realizuojant idėją, tuo labiau kiekvienas stabdo procesą. Nereikia pamiršti užsakovų ambicijų bei laiko, kurio, žinoma, visada trūksta.
Kokia konkreti reklama tau yra įsimintiniausia?
(Galvoja).Man labai patinka viena, nors neprisimenu bendrovės pavadinimo, o iš tikrųjų reklamai tai blogas požymis (šypsosi). (http://www.youtube.com/watch?v=6IjUkNmUcHc – aut. past.) Mano nuomone, tai absoliučiai geniali reklama, „paliečianti“ stipriai, galbūt taip labai, kaip retas filmas.
O iš lietuviškų pavyzdžių? Ir apskritai kokią tendenciją pastebi lietuviškos reklamos pasaulyje?
Nežinau gerų. Nesukūriau (šypsosi). O lietuviškos reklamos lėtai, labai lėtai, bet gerėja.
Gal tai susiję su ekonomika? Dėl didelių, stiprių finansiškai įmonių atsiradimo?
Manyčiau, šiuo atveju yra kaip tik atvirkščiai. Kuo blogiau gyvename, tuo idėjos būna geresnes, nes žmogus supranta, kad nebėra ko prarasti ir gali truputį daugiau rizikuoti. Problema kita – dar nėra marketingo tradicijų.
Įsivaizduokim didelį raudoną mygtuką, kuris gali iš pasaulio pašalinti, kažką nereikalingo. Ką sunaikintum? Ko neturėtų buti?
Manau, kad neturėtų būti daugiau nei puses televizijos laidų, kurios dabar yra eteryje. Greičiausiai joms išnykus, niekas nedejuotų. Laimei, kai kurios pačios susinaikina. Laimei, kai kurios pačios susinaikina (kaip „Antanėlio Lietuva“ ar bet kas su Gediminu Jauniumi).
Kas blogiau terorizmas, globalinis atšilimas ar masinis vartojimas?
Sunku kažkurį vieną išskirti. Viskas blogai, kas yra be saiko. Žinoma, sunku įsivaizduoti saikingą terorizmą. Bet apibendrinant, tai yra būtent taip. Globalinis atšilimas kyla iš saiko neturėjimo, panašiai tam tikra prasme ir terorizmas susijęs su saiko neturėjimu, godumu, interesų išsiplėtimu į kitas teritorijas.
Dirbai MTV. Dabar jos nebėra. Kodėl?
Reikia pripažinti, kad Lietuvai tokia televizija yra per brangus verslo modelis. Ne tik dėl to, Lietuvoje per maža perkamoji galia, bet ir per mažas skaičius žmonių, kuriems tai yra įdomu. Visgi pats faktas, kad MTV pas mus buvo, yra žiauriai smagus dalykas. Tikekimės, tai kažkada sugrįš.
Kokią mėgsti muziką?
Šiuo metu daug klausau folk ir atmainų. Ne lietuviško, daugiausia amerikiečių, pvz., Johny Cash, Johny Cash, Bon Iver, Cave Singers. Ir baisiai patinka naujas Vampire Weekend albumas „Contra“.
Kalbant apie muziką, ko reikia, kad sukurtum gera gabalą?
Svarbu žinoti kontekstą, t.y. domėtis visokia muzika, ne vien savo srities. Suvokti ir vertinti muziką apskritai: kodėl ir kokia yra gera, bloga, mėgstama ir pan. Ir būtinai tavo kūryba turi patikti pačiam. Pavyzdžiui, muzika, kuria darom su grupe „Metal on metal“ yra šimtu procentų tokia, kuriai skambant norėčiau šokti pats. Taigi receptas: domėtis muzika, įsiklausyti į savo vidinį balsą ir bandyti visa tai perteikti originaliai. Nes neužtenka daryti taip pat, kaip kiti.
Kaip pavyko „Metal on metal“ turas per Lietuvą?
Puikiai, likome patenkinti ir truputį nustebinti. Netikėtai geriausiai pavyko vakarėlis Kaune. Nuostabūs žmonės pasitiko Marijampolėje.
Kokie „Metal on metal“ ateities planai?
Per šiuos metus planuojame įrašyti mini-albumą. 5-6 dainų. Turime tokį tikslą. Kol kas neaišku leidybos būdas: vinilu, kompaktinė plokštele ar skaitmeniniu formatu. Klausimas, kiek šiais laikais yra perkamos kompaktinės plokštelės.
Dėkojame už malonų pokalbį ir klausiame, kokia Tomo ateities vizija apie pasaulį: optimistinė ar pesimistinė?
Gyvename sunkiu laiku, ko gero, dažnai net nesusivokiam, kokia iš tikrųjų dabartis yra baisi. Bet nepaisant to, kaip ir visais laikais, galima rasti išeitį, išplaukti į paviršių. Patys žingeidžiausi, gabiausi visada tai sugeba, ieško sprendimo. Ir anksčiau būdavo sunkių periodų, mirdavo milijonai žmonių užklupus negandoms, bet visgi sugebėdavo sukurti ir atrasti nuostabius dalykus. Tad kad ir kas ištiktų pasaulį, žmogus išliks. Jo genialumas verčia to tikėtis, nepaisant žmogiško godumo. Manau, kad vis tiek visada turėsime galimybę kurti.
Pokalbio su Tomu Ramanausku metu, dominavo viena mintis, aukštinanti kūrybą ir kuriančiuosius. Kartu jis paaiškina kūrybos varančiąją jėgą – siekiamybė ir didžiausias įvertinimas yra žinoti, jog tavo darbai kažką įkvepia. To nuoširdžiai ir linkime pašnekovui bei visiems kuriantiems.
|
|
|
