 |
|
|
Su bakalauro diena, mama!
Agnė Vinkauskaitė
agne.vinkauskaite@gmail.com
Vis dažniau aukštojo mokslo įstaigose galima pamatyti jaunas bestudijuojančias būsimas ar esamas mamas. Vienų pasirinkimą nulemia likimas, kitų – jų pačių pasirinkimas. Vieni guodžiasi, jog studijuoti ir auginti savo atžalą – tai be galo sudėtingas kelias, kiti mano, kad tai tik dar geriau atskleidžia žmogaus fizinę ir moralinę stiprybės galią. Kodėl jaunos studentės pasirenka vieną ar kitą kelią, kaip joms pavyksta viską įveikti ir vėliau pasiekti karjeros aukštumų, papasakos patyrusios ir išgyvenusios Lietuvos universitetuose studijuojančios jaunos merginos.
Tvirtas apsisprendimas
,,Mokslai gali palaukti, o vaikelis pats pasirenka, kada ateiti, nevalia to drumsti“, – teigė Rasa, studijas pabaigusi jau su atžala. ,,Su vyru gyvenome nuo pat pirmojo kurso, įpusėjus antrajam pastojau. Net negalvojau apie nėštumo nutraukimą – tvirtai apsisprendžiau gimdyti“, – dalijosi jauna mama. Mergina pasakojo, jog nebuvo sudėtinga suderinti savo mokslų ir mamos darbotvarkės: „Pagimdžius ilgai „neatostogavau“ – po poros savaičių vėl sėdėjau suole“. Jauna mama studijas derinti padėjo artimieji, draugai, netgi grupės draugai. Rasos mokymosi vidurkis per daug nepakito, universitete dėstytojai buvo supratingi ir sąžiningi. „Buvo pakankamai sunku. Kai atėjo laikas rašyti bakalaurinį darbą, vakarais ir naktimis neatisiraukdavau nuo kompiuterio, laiką su vaikeliu tuo metu leisdavo vyras“. Jauna mama sėkmingai pabaigė universitetą ir atsiėmė diplomą jau drauge su septynerių mėnesių sūneliu.
Laiko nesustabdysi...
Teisę studijuojanti Miglė, taip pat sutiko pasidalyti savo patirtimi. Mergina teigė, jog apsispręsti tapti mama nebuvo sudėtinga, nors jauna mama neneigia, kad pradžioje nebuvo lengva priprasti vienu metu daryti keletą darbų: skaityti teisės pagrindus ir maitinti vaiką arba gaminti valgyti ir rašyti kursinius darbus. „Būna, mokausi naktimis, mokausi, kol vaikelis miega, mokausi, kai vyras turi laiko su juo užsiimti“, – pasakoja studentė, nepabijojusi supti lopšio. „O jei ko ir nesuspėju – dėstytojai supratingai leisdavo ištaisyti jas, duodant tam papildomo laiko“, – teigė jauna studentė. Mergina žvelgia į savo apsisprendimą, kaip gerą savęs ir aplinkos išbandymą, kuris ją tik dar labiau išugdė.
,,Visos akys į mane“
„Apsisprendusios gimdyti pirmiausia susitaiko su vienu iš nemalonesnių aplinkos pokyčių – tai visų žvilgsniai“, - dalijosi dar viena mama-studentė Lina. Merginos teigimu, studentės su apvalesniais pilvukais tikrai nėra pakankamai dažnas reginys universiteto koridoriuose, todėl tenka sulaukti išskirtinio dėmesio ar pastabų, kartais „kreivų“ žvilgsnių. Anot Linos, varstyti akimis mėgo ne tik patys studentai, tačiau ir dėstytojai. ,,Dėstytojos tikrai žiūrėdavo „kreiviau“ į mano pilvuką, nei vyrai. Susilaukdavau įvairių replikų, kartais net pažymį akivaizdžiai sumažindavo“, – guodėsi Lina, studijavusi dizainą.
Mergina teigė, jog neštumo laikotarpiu sudėtingiausia buvo pritaikyti jos baigiamąjį darbą kintančioms merginoms kūno sudėjimui. Mat mergina turėjo baigiamajam darbui pasiūti sau striuke. Nepaisant visko, siuvinys pavyko, pasiūtas drabužis patiko dėstytojams, grupės draugams ir buvo puikiai įvertintas.
Pilvuko privalumai 
Ne visos mamytės studijas, su vadinamu „su pilvuku“, atsimena, kaip neišsemiamą nesusipratimų, problemų jūrą. Magistrantūros studijų metu tapusi būsima mama Ugnė tikino, jog nėštumas studijų metu suteikė dar daugiau skirtingų spalvų ir teigiamų emocijų.Mergina teigė, jog būdavo daug skirtingų situacijų, iš kurių ji išsisukdavo, pareikšdama ir parodydama savo turimą „statusą“: ,,Būdavo, atlekiu į kokį gynimą ir lendu su pilvu priekin, sakau, jog jau ryt gal gimdysiu“. Taip pat Ugnė pridūrė, jog susidūrė su geranoriškais dėstytojais, kurie vertindavo jos pasiryžimą studijuoti būnant nėščiai. „Vienas dėstytojas nieko net nepaklausęs manęs, įvertino mano darbą devyniais balais. O savo įvertinimą pagrindė pasakymu: visgi Lietuvą gelbėji...“, – su šypsena prisimena studijų laikus Ugnė. Paklausta mergina, ar ryžtųsi tokiom studijoms dar kartą iš naujo, mergina patikino, jog ne nedvejodama sutiktų.
,,Beprotiškai džiaugiuosi ir niekuo nesigailiu, – šypsosi Ugnė – visus sunkumus atpirko gėlytė mano mažylio rankose ir dar sunkiai, bet nuoširdžiai tariami žodžiai: su bakalauro diena, mamyte!“
|
|
|
