Algirdas Musneckis
algirdas.musneckis@gmail.com

Studentas – viešojo transporto įkaitas?

Dar visai neseniai studentai džiaugėsi naudodamiesi viešuoju transportu. Žema bilietų kaina, dažnai ir net naktį važiuojantys troleibusai, gana dažnai kursuojantys autobusai – tokių sąlygų užteko, kad keleiviai būtų patenkinti. Netolimais 2008-aisiais nė negalvodavome apie troleibusų eismo tvarkaraščių tikrinimą internete. Šiandien padėtis kitokia. Turi būti patenkintas, pirma, kad tau reikalingo maršruto troleibusas ar autobusas iš viso atvažiuoja, antra, kad tau užtenka jame vietos. „Njuspeipis“ aiškinasi, kas lėmė tokią Kauno miesto viešojo transporto metamorfozę, kaip į ją reaguoja studentai ir kokia yra specialistų (beje, tokių yra ir tarp studentų) nuomonė.

Kaune didžiąją dalį viešojo transporto keleivių sudaro studentai, pensininkai, neįgalieji ir moksleiviai –socialinės grupės, kurioms priklauso valstybės nustatytos viešojo transporto lengvatos ir kurių vežimas troleibusais neduoda jokios finansinės naudos. Taip pat „Autrolis“ ir „Kauno autobusai“ jau pusę metų moka standartinį 21 proc. PVM vietoj lengvatinio 5 proc. tarifo. Dyzelino ir elektros kainos kyla. Didėjančios išlaidos ir mažėjančios pajamos lemia, kad vietinė valdžia mažina į gatves išriedančių autobusų ir troleibusų skaičių. Nuo tokios „politikos“ kenčia studentai. Nuo 10 iki 16 valandos (kada tvarkaraščiai labiausiai „apkarpyti“) studentų gyvenimas verda: prasideda ir baigiasi paskaitos, reikia važiuoti iš vienų universiteto rūmų į kitus ar pavalgyti. Tuo laiku geriau nė nemėginti įlipti į troleibusus ar autobusus, kuriais važiuoja studentų srautai.

Stotelėje „Akių klinika“ kalbinti Kauno medicinos universiteto (KMU) studentai pasakojo, kad situacija buvo ir taip prasta, o nuo balandžio dar pablogėjo. Anot Ginto, 1-ojo ir 2-ojo maršrutų troleibusai ir taip važiavo per retai, o dabar, panaikinus 2-ojo važiavimą ne piko metu, tapo sunku įsigrūsti ir į tą „pirmuką“. Elena skundėsi dėl prasto Fredos mikrorajono susisiekimo su kitomis miesto dalimis. Į Fredą važiuoja du autobusų maršrutai, kurių tvarkaraščių intervalai yra per dideli. Tačiau Vytautas teigė, kad neturi jokių priekaištų Kauno miesto viešojo transporto darbui: „Pasižiūri į tvarkaraštį ir jokių problemų“.

Vis dėlto, perpildyti ar retai važiuojantys troleibusai nėra didžiausias viešojo transporto trūkumas, leido suprasti pašnekovai. Ypač merginos akcentavo, kad neretai kelionę apkartina į autobusą įsibrovę asocialūs asmenys, dvokiantys prakaitu ir kitais nosį riečiančiais kvapais. „Galėtų kokią atskirą kamerą jiems padaryti“, – šmaikštavo Elena.

Kiekvienas geba peikti esamą padėtį, tačiau ne visi suvokia, kad gyvename demokratinėje visuomenėje ir galime pakeisti daug dalykų, taip pat ir viešojo transporto darbo organizavimą. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentas Julius Majauskas yra nuodugniai išnagrinėjęs, kaip veikia sudėtinga viešojo transporto sistema, ir teikia pasiūlymus Kauno miesto savivaldybei, kaip tą sistemą patobulinti. Taigi nusprendėme pakalbinti jį ir pasidomėti, kokia Juliaus nuomonė apie Kauno miesto viešąjį transportą.

Kuo tau įdomus viešasis transportas?

Viešuoju transportu domiuosi nuo mažens. Man visada patiko didelės transporto priemonės, tačiau labiausiai žavi pervežančios keleivius. Jos atlieka svarbią užduotį: kasdien nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro rūpinasi, kad žmonės nuvyktų į darbus, mokyklas, ligonines.

Kokie Kauno viešojo transporto privalumai ir trūkumai lyginant jį su kitų miestų, pvz., Vilniaus, viešuoju transportu?

Galbūt būsiu nesuprastas kai kurių viešojo transporto keleivių, tačiau kalbant objektyviai – Kauno miesto viešasis transportas Lietuvoje organizuojamas bene geriausiai. Kaunas kaip miestas, mokantis tinkamai organizuoti miesto viešąjį transportą, gerai žinomas ir vertinamas Europoje. Kauno viešasis transportas sparčiai tobulėja: kuriama nauja, tvarkoma esama infrastruktūra, diegiamos naujovės – švieslentės, elektroninis bilietas. O Vilniuje stringa elektroninio bilieto projektas, vežėjus smaugia didelės skolos.

Kalbant apie trūkumus, pasigendu dialogo su keleiviais, trūksta politinio ryžto įgyvendinant kai kuriuos sprendimus.

Kokią įvardytum didžiausią Kauno viešojo transporto problemą?

Nuolatinis troleibusų linijos į Šilainių mikrorajoną projekto vykdymo atidėliojimas, nuo sovietmečio nekintantis maršrutų tinklas ir vengimas jį drastiškai koreguoti pagal keleivių poreikius ir finansinę situaciją. Iki šiol vykdyta maršrutų optimizacija tebuvo dalinė: aklai „apkarpyti“ tvarkaraščiai, sutrumpinti maršrutai. Tik šįmet pastebiu protingesnių sprendimų. O keleiviai – jie visada bus nepatenkinti – juk dauguma nori, kad transportas vežtų pigiai, komfortiškai, greitai ir dažnai. Čia panašiai kaip savitarnos parduotuvėje: apsvaigintas prekių įvairovės prisikrauni pilną vežimą, o tik priėjęs prie kasos atsiskaityti – grįžti į realybę.

Nuolat teiki pasiūlymus Savivaldybei, kaip reikėtų pagerinti viešojo transporto darbą Kaune. Ar Savivaldybės atstovai linkę įsiklausyti į paprasto studento nuomonę?

Miesto savivaldybėje mano pasiūlymai vertinami ir teigiamai, ir neigiamai. Iš pradžių buvo sunkiau, pusmetį vargau, kol į mane atkreipė dėmesį. Kai pamatė, kad nenuleidžiu rankų, esu kupinas vis naujų idėjų, o ir turiu tvirtėjantį užnugarį (entuziastingai nusiteikusių studentų būrį), ėmė ne tik įsiklausyti į mano pasiūlymus, bet vieną kitą ir įgyvendinti. Beje, ne visos idėjos mano. Išklausęs savo draugų, bendraminčių siūlymus, išanalizavęs situaciją, pateikiu produktyviausius sprendimus.

Daugumai Kauno studentų yra aktualus naktinio troleibuso kursavimas. Kada, tavo nuomone, greičiausiai galėtume tikėtis naktinį troleibusą vėl pamatyti gatvėse?

Naktiniai maršrutai buvo panaikinti dėl mažo keleivių skaičiaus juose ir per didelių išlaidų, vienos jų – naktinis vairuotojo atlyginimo tarifas. Mano nuomone, Kaune vertėtų organizuoti 3-4 naktinių maršrutinių taksi maršrutus. Šiuo metu miesto Taryba priėmusi naktinį 3 litų tarifą maršrutiniais taksi aptarnauti, tačiau iki šiol nė vienas vežėjas nepasiryžo važinėti naktimis. Akivaizdu, kad naktinis transportas Kaune pasiteisintų tik įsibėgėjus ekonominiam progresyvumui – turbūt ne anksčiau kaip po 3-jų metų.

Kaip matome, Julius nelaiko dabartinės viešojo transporto situacijos Kaune kritine. Iš tiesų, nepaisant tam tikrų sąlyginių nepatogumų, viešasis transportas išlieka priimtina alternatyva studentui: nuolatinis bilietas tebėra palyginti pigus, tvarkaraščius bet kada gali pasižiūrėti internete. Tikėkimės, pagerėjus miesto ekonominei būklei į gatves išvažiuos daugiau troleibusų. Svarbiausia neužmiršti, kad neturime tapti sistemos įkaitais. Kaip rodo Juliaus pavyzdys, kiekvienas iš mūsų yra pajėgus ką nors pakeisti.