|
|
|
|
 |
|
|
Stichijomis apgaubtas moteriškumas
 Ir kas tu bebūtum: pasileidusi savo vertybių pardavėja ar doruolė ėriuko kailiu ir veidu, nesakyk, kad tau nerūpi moteriškumas. Jis didžiausias visų laikų ginklas – vienu metu ir gniuždantis, ir pakylėjantis. Jeigu veidrodžiai kartais meluoja, tai intuicija – niekada, todėl nėra prasmės į juos žiūrėti ir tepti dar vieną pudros sluoksnį tikintis, kad pasidarysi moteriškesne. Verčiau leistis nešamai minčių impulsams tikrojo suvokimo link, klystant ir bandant iš naujo suprasti, kas yra moteriškumas.
Persidengiant realybei ir vaizduotei išnyra fatališkos moters vaizdinys – visų laikų moteriškumo etalonas. Vėjyje lengvai plazdantys plaukai, juodos tarytum naktis akys, skaisčiu raudoniu tviskančios lūpos, grakštus kaklas, seksuali krūtinė ir liaunas liemuo, kuriuos išryškina pribloškiamai aptempta suknelė, ilgos kojos apautos dailiais aukštakulniais – moteriškumo įsikūnijimas nuo pirmos iki paskutinės kūno ląstelės. Tokia moteris yra kiekvieno vyro svajonė, siekiamybė, kartu didžiausia bausmė ar net prakeiksmas. Suskaldytos ir į milijonus šipulėlių subyrėjusios širdys nusėda po jos kojomis, o jai tai nė motais. Ji tikrosios laimės ieškotoja, keliaujanti ir sukelianti aistras visur, kur tik nužengia.
Jai siaubingai pavydima jos įgimto ir talentingai išreikšto moteriškumo, nes ji kaip žemė – geba išlaukti, auginti, puoselėti. Ji kaip skaidrus vanduo – takiai ir švelniai apeina kliūtis, kurias jai dedikuoja gyvenimas. Ji tarytum ugnis – įžvelgia ir pamato kur kas giliau, nes geba išlukštenti žmogaus sielą nuklysdama į slapčiausius ir jautriausius jos kampelius. Ji kaip oras – lengvai bendrauja su visais, neišskirdama nė vieno sutikto. Ji laukinė, nesutramdoma, pasikliaujanti savaisiais instinktais ir pasitikinti tik savimi. Ji beprotė, kurią stengiasi stabdyti logišku mąstymu paremta visuomenė. Jos intuicija pranoksta bet kokius matematinius skaičiavimus ir sudėtingiausias įžvalgas.
Moteriškumas yra dviveidis: vienoje jo pusėje – efemeriška mylimoji: grakšti, gležna, skaistaus veido ir trapi kaip plonas ledas ežero paviršiuje. Staiga efemeriška gražuolė gali virsti aistringa gynėja, aršia vilke, kuri agresyviai iššiepusi dantis kovos ir gins savo tiesas, net jei pasaulis persiverstų tris kartus ir visas nutartų stoti prieš ją. Moters išskirtinumas slypi jos gebėjime būti įvairialype, nuolat keistis ir prisitaikyti visad išliekant savimi.
Aš žvilgsniu sustabdau pasaulį ir kaip laikrodį jį paleidžiu vėl. Aš kaip strėlė skrieju per laiką ir erdvę, nes manęs čia nebėra, o ten dar nesu. Man gyvenimas ir jo mesti išbandymai kaip stichija, kurioje aš bręstu. Aš keliauju per pasaulį ir lipdau savo moteriškumą iš patirčių...
Femme Fatale
|
|
|
|
|
|
|
|
