 |
|
|
Skaityk žmones kaip atvirą knygą II
Šarūnas Sakalauskas
sarunas.sakalauskas@gmail.com
 „Kiekvienas žmogus, panašiai kaip mėnulis, turi neapšviestą pusę, kurios niekam nerodo,“ – taip įžvalgiai yra pasakęs Samuelis Klemensas (Markas Tvenas). Tad nenuostabu, kad žmonija, norėdama suprasti mūsų elgesio priežastis, ieškojo būdų, paaiškinančių ir aprašančių visuomenėje pastebimus dėsningumus. Įvairūs mokslininkai, psichologai tyrinėjo žmonių mąstymo kelius ir klystkelius. Ką rodo šie tyrimai?
Tipologijos priešistorė
K. G. Jungas – šveicarų psichologas, analitinės psichologijos kūrėjas, filosofas. Vienas žymiausių XIX-XX a. psichoanalizės mokslininkų skiria dvi pamatines, iš esmės priešingas žmogaus psichikos nuostatas priklausomai nuo jų santykio su objektu – ekstraversiją ir intraversiją, bei atitinkamus psichologinius tipus – ekstravertą ir intravertą.
Jungas pasiūlė asmenybės tipologiją, išskirdamas du svarbius elementus. Pirmasis – tai asmenybės orientacijos kryptis – intraversija bei ekstraversija. Introvertai yra orientuoti į save, ekstravertai – į išorę. Antrasis elementas – keturios pagrindinės K. Jungo nustatytos psichologinės funkcijos: mąstymas, jausmai, intuicija (psichologinė funkcija, kuri subjektui suvokimą perteikia nesąmoningai) ir pojūtis (psichologinė funkcija, perduodanti suvokimui fizinį dirgiklį). Taip gaunami aštuoni psichikos tipai – keturi ekstravertai ir analogiškai keturi intravertai, su mąstymo, jausmų, pojūčių, intuicijos funkcijomis.
Ekstravertai ir intravertai
Ekstraverto psichika priima informaciją iš išorinio pasaulio, o intraverto – iš vidinio (jam svarbesni jo paties jausmai, išgyvenimai, nei išorinio pasaulio įvykiai). Ekstravertai orientuojasi į konkrečius objektus – aplinkinius asmenis, daiktus ir pan., o intravertai – į santykius tarp šių objektų. Ekstravertas stengiasi paveikti, keisti ir valdyti objektus, o intravertas – santykius. Intravertas nenorės jūsų keisti kaip objekto, jis mieliau keis santykius, pats bandydamas keistis. Ekstravertas stengsis keisti jus, tik ne save, o jei jam nepatiks santykiai, gali su jumis išsiskirti. Kai sunku, didelio streso, dvasinio sukrėtimo metu, intravertas traukiasi nuo žmonių į vienatvę, o ekstravertas negali būti vienas, nusiramina tiktai žmonių draugijoje. Tarp kitko būtų klaidinga manyti, kad ekstraverto tipo žmogus visada ir visose situacijose elgiasi kaip ekstravertas ir atvirkščiai – intravertas visada išlieka ištikimas intraversijai. Kadangi žmogaus psichika nevienalytė, todėl tokie yra ir abu šie poliai (ekstraversija ir intraversija). Priklausomai nuo konkrečios situacijos ekstraverto tipas kartais gali tapti intravertu, o intravertas – ekstravertu.
16 žmonių grupių – daug ar mažai?
Mokslas apie žmogaus psichologinius tipus ir santykius tarp tipų, bendravimo dėsningumus, įvairias tarpusavio santykių formas – socionika – Rytų Europoje atsirado 1970 metais. Galime didžiuotis, nes būtent lietuvių tyrinėtoja Aušra Augustinavičiūtė aprašė tarptipinių santykių teoriją, kuri išpopuliarėjo visoje tuometės Sovietų Sąjungos teritorijoje. Ėmė kurtis socionikos institutai, atliekantys eksperimentus, toliau besigilinantys į žmogų ir bendravimo santykius.
Socionikos pagrindas yra K. G. Jungo tipologija, kuri klasifikuoja žmones pagal keturias savybių poras: ekstravertas arba intravertas, loginis arba etinis, sensorinis arba intuityvus, racionalus arba iracionalus. Kiekvieno žmogaus mąstysenoje šiose savybių porose dominuoja viena iš funkcijų, pavyzdžiui: jūsų geriausias draugas yra intravertas, labiau etinis nei loginis, t.y. jam rūpi kaip žmonės jaučiasi, bet jis mažiau rūpinasi poelgių loginėmis priežastimis, taipogi, tarkim, jam svarbiau pailsėti, knygą paskaityti ar įdomų filmą pažiūrėti, o tik paskui tvarkytis. Vadinasi, jis labiau intuityvus, nei sensoriškas. Ir galiausiai, jei jis mano, kad pailsėti galima tik tada, kai pabaigti visi darbai, jame labiau dominuoja racionalumas, o jei jis leidžia tam tikrus nukrypimus nuo grafiko – iracionalumas. O, tarkim, jūsų elgesyje dominuoja kiti prioritetai. Tokiu būdu iš keturių porų gaunami 16 skirtingų žmonių tipų. Gana daug, bet tai tuo pačiu ir gana „aprėpiamas“ skaičius, kad išmoktume pažinti, kas šalia jūsų.
Dar vienas patvirtinimas
Yra ir daugiau metodikų skirstančių žmones į grupes, viena jų – MBTI (Myers-Briggs Type Indicator). Tai analogiška socionikai tipologija, teigianti, kad visi žmonės pagal savo psichikos struktūrą yra šešiolikos tipų. Žmogaus psichologinis tipas taipogi nustatomas pagal keturias viena nuo kitos nepriklausančias požymių poras: ekstravertas arba intravertas, loginis arba etinis, sensorinis arba intuityvus, tik šiuo atveju vietoj racionalumo arba iracionalumo vartojamos apibrėžtumo ir neapibrėžtumo sąvokos.
Tipologija buvo aprašyta antro pasaulinio karo laikmečiu. Remtasi K. G. Jungo darbais, o juos plėtojo K. C. Briggs ir jos dukra I. Briggs Myers. Jų teorija paplito visame pasaulyje.
MBTI instrumentas yra sukritikuotas kai kurių mokslininkų dėl patikimų duomenų trūkumo. Tačiau MBTI šalininkai pateikia daug skirtingų atvejų, iliustruojančių jo suteikiamas galimybes nuspėti individo elgseną, bei nurodo, kad MBTI pasiekia ar viršija kitų psichologinių instrumentų patikimumą. Daugumos suaugusiųjų žmonių atveju (75-90 proc.), 3-4 MBTI atskleistos savybės nekinta, kai indikatorius yra pateikiamas tam pačiam asmeniui daugiau nei vieną kartą. Vaikų atveju jo rezultatai yra mažiau patikimi. Be to, MBTI patikimumas yra patvirtintas ir kitų studijų, nors yra pastebima ir įvairių nukrypimų.
Pabaigai
Į klausimą, ar tikrai mes visi tesam keliolikos tipų atstovai, gali atsakyti kiekvienas individualiai. Žinoma, tipologija aprėpia tik kertinius elgsenos modelius, o asmenybės formavimuisi įtakos turi visa galybė veiksnių. Ir visa laimė, nes jei visi būtume vienodi, būtų be galo nuobodu gyventi. Na, o norintiems dar plačiau paanalizuoti, atlikti testus ar paskaityti apie tipologijos metodikas padės internetas bei įvairi minėtų autorių medžiaga. Sėkmės!
|
|
|
