Šarūnas Sakalauskas

sarunas.sakalauskas@gmail.com

„Ką – vakare? Gal pokerį?“ Ko gero, ne vienam iš jūsų girdėta ar pačių tarta frazė. Akivaizdu, kad pokeris populiarėja. „Njuspeipis“ domėjosi, kas tai – nauja mada ar sena liga.

75 proc. moka žaisti pokerį

Anonimiškai apklausus 165 respondentus, paaiškėjo, kad tik kas ketvirtas apklaustasis nemoka žaisti pokerio, o daugiau nei trečdalis – laisvalaikiu žaidžia azartinius žaidimus.

Remiantis apklausos rezultatais, dauguma respondentų lošia jau daugiau nei metus (44 proc.). Metus žaidžia 13 proc. respondentų, o „naujokai“ (žaidžiantys mažiau nei pusę metų) sudaro penktadalį visų apklaustųjų.

Kiek daugiau nei pusė apklaustųjų sutinka su teiginiu, kad pokeris šiuo metu yra madingas. Tik vos daugiau nei trečdalis respondentų papildomai neskiria laiko pokeriui, o 10 proc. – domisi pokerio pasaulio naujienomis, 33 proc. – žiūri turnyrų vaizdo įrašus bei TV laidas. Skaito pokerio literatūrą ir mokosi žaidimo strategijos atitinkamai 10 ir 12 proc. apklausos dalyvių.

Žaidžiant pokerį, kaip žinia, vien kortų neužtenka. Kas suteikia azarto? Pinigai ar bent žetonai, degtukai… Kad materija yra svarbu rodo apklausos rezultatai: gyvai iš pinigų žaidžia daugiau nei du trečdaliai respondentų, internete realiais pinigais rizikuoja penktadalis.

Pirmosios pamokos – dar mokykloje

Ketvirtakursė Agnė žaidžia pokerį apie trejus metus. Tačiau pokeris jai – tik įdomus laisvo laiko praleidimo būdas. Mergina paprastai žaidžia su draugais. Nors lošiama iš pinigų, sumos nėra didelės – vienas kitas litas. Labiausiai nusišypsojus sėkmei, pavyko išlošti apie 40 litų. Nors studentė mano esanti azartiška, žaidžia visai ne dėl noro pralobti ar troškimo patirti riziką, o tiesiog savo malonumui. Tad per vakarą ji galėtų sau leisti pralošti iki 20 litų. O kartais nesant galimybei susitikti „gyvai“, Agnė žaidžia internete iš virtualių žetonų. Toks lošimas, anot merginos, geras ne tik tuo, kad nebėra rizikos prarasti pinigų, bet ir leidžia susipažinti su šio žaidimo mėgėjais iš viso pasaulio ir įdomiai pabendrauti. 

Neseniai bakalauro studijas baigusi Viktorija taip pat jau trečius metus žaidžia pokerį. Proga pažaisti gyvai pasitaiko retai, tad dažniau studentė žaidžia internete iš virtualių pinigų. Tai – būdas pailsėti nuo darbų, atsipalaiduoti. Jei lošia gyvai, mergina taip pat žaidžia nebent su draugais ir rizikuoja tik įdomumo dėlei, simbolinėmis sumomis, ne didesnėmis nei dešimt litų. Viktorija nemano esanti labai azartiška. O jei ir rizikuoja, moka save kontroliuoti. Lankytis lošimo namuose neteko, o ir poreikio sakosi nejaučianti, nes jai pokeris nėra būdas užsidirbti.

Dauguma pirmųjų pokerio pamokų išmoksta ne studijuodami, bet dar mokykloje. Vienuoliktokas Lukas žaidžia jau trejus metus. „Be abejo iš pinigų, nes taip daug įdomiau. Yra dėl ko stengtis. Priešingu atveju būtų vos ne laiko švaistymas,“ – teigia Lukas, paklaustas, ar žaidžia iš pinigų. Moksleivis sako nebelošiantis mokykloje, kaip anksčiau, ir išvardija to priežastis: prastos sąlygos, žemas profesionalumo lygis, nuolatinis skubėjimas bei didesnės galimybės sukčiauti. Šiuo metu dažniau lošia virtualiais žetonais internete, o retkarčiais ir su draugais. O kai kurie lošiantys jo mokslo draugai neretai susiduria ir su finansiniais sunkumais. Pasirodo, „prasilošusiųjų“ skolos kai kada siekia 50 ir daugiau litų. Kai kurie bando atsilošti, kiti meta šią veiklą, bet, anot Luko, neilgam. Paklaustas, ar apie lošimus mokymo įstaigoje žino mokytojai, moksleivis atsakė teigiamai. Tačiau pridūrė, kad griežčiausios sankcijos – kortų atėmimas ar įspėjimas.

Galima žaisti ir iš ledų

Pirmo kurso studentas Arnoldas su pokeriu susidūrė vaikystėje, aktyviai žaisti ir domėtis šiuo žaidimu studentas pradėjo palyginti neseniai, maždaug prieš porą metų. Paklaustas, kiek domisi pokeriu, pašnekovas teigia, jog ne tik skaito pokerio literatūrą, tačiau žiūri ir mokomąją filmuotą medžiagą.  Negana to, ieško rūpimos informacijos internete, kartais diskutuoja skirtingų pokerio bendruomenių forumuose, o papildomai semiasi gyviems žaidimams reikalingų psichologijos ir disciplinos žinių. Be to, žaidėjas stengiasi sekti visus svarbesnius pokerio pasaulio įvykius. 

Anot Arnoldo, netolimos ateities planuose norėtų samdytis privatų pokerio trenerį. Vaikinas neslepia pasvajojantis sudalyvauti viename iš didžiųjų tarptautinių pokerio turnyrų, tokių kaip WSOP (World Series of Poker) ar EPT (European Poker Tour), o galbūt kada nors netgi patekti į šalies rinktinę ir atstovauti Lietuvai pokerio pasaulio čempionate.

Žaisdamas tiek gyvai, tiek internete, pirmenybę vienareikšmiškai teikia „gyvam“ pokeriui. Be to, kortuotojas viliasi, kad narystė LSPF (Lietuvos sportinio pokerio federacija), kurios gretas neseniai papildė, padės dažniau pasivaržyti lošiant realiai. 

Į klausimą, kodėl žaidžia iš pinigų, pašnekovas atsako ironiškai ir pacituoja savo mėgstamą frazę: „Žaisti pokerį ne iš pinigų – tai tas pats, kas žaisti krepšinį ir neskaičiuoti taškų“. „Žinoma, nereikia būti tokiems kategoriškiems, ir, jeigu žmogus jaučiasi nesmagiai žaisdamas iš pinigų, tereikia panaudoti fantaziją, pavyzdžiui, galima žaisti iš įvairių užduočių, ledų porcijos ir panašiai,“ – vardija žaidimo paįvairinimo galimybes pokerio entuziastas. „Pokeris – tai išskirtinė sporto šaka, reikalaujanti didelio susikaupimo, kantrybės, protinio mąstymo ir ištvermės, ir tai jį ir skiria nuo kitų azartinių ar įprastų kortų žaidimų, kur vyraujantis, o kartais net vienintelis faktorius yra sėkmė,“ – teigia Arnoldas, paklaustas, kuo pokeris žavi. Tačiau sako, kad azartišku savęs nelaiko: įvairiose gyvenimo situacijose vertina užtikrintinumą.  

Nematomi spąstai

Nors visi pašnekovai patikino, kad nejaučia priklausomybės lošimui, bet tiek Agnė, tiek Viktorija prisimena bent kelis pažįstamus asmenis, kuriems lošimai tapo ne tik pramoga, bet ir problema.

„Vienas pažįstamas metė mokslus, kitas – darbą, trečias įklimpo į dideles skolas“, – sako Viktorija. Merginai antrino ir Agnė: „Vienas labai artimas žmogus jau yra pralošęs tris butus, sodybą ir ne tik. Deja, žmogus turi rimtų problemų, tik jis to nepripažįsta“...

2009 m. žurnale „Neuron“ paskelbtas tyrimas, kuris rodo, lošusių su automatais smegenų reakcijas. Eksperimentų rezultatai gali paaiškinti, kodėl žmonės nesiliauja lošę net ir tada, kai žaidimas jiems nesiseka. Paaiškėjo, pralaimėję nedideliu skirtumu, lošėjai patiria beveik tokį pat susijaudinimą, kaip ir laimėję, t.y. žmogaus smegenys pralaimėjimą „nedideliu skirtumu“ vertina kaip pergalę. Tai ir skatina juos lošti toliau.

Ko reikia, kad lošimai netaptų nevaldoma manija?

Agnė: „Mano nuomone, pinigus reikia uždirbti, o ne išlošti. Tai yra, protauti ir dirbti, o ne pokerį dienomis ir naktimis lošti. Taip pat reikia suvokti, kad lengvai atėję pinigai, taip pat lengvai ir išeina“. 

Viktorija: „Žaidžiu ne dėl to, kad laimėčiau, o savo malonumui. Be to, suvokiu, kad tai tėra „lengvi pinigai“ –  sėkmes dalykas. Būtent ir reikia suvokimo, kad visa tai yra tik žaidimas“.

Lukas: „Kontroliuoju save. Norint „nesuklupti“, reikia mokėti žaisti ir būti protingam“.

Ne be reikalo įprasta sakyti: „Kas per daug, tas nesveika“. Jei pajutote, kad iš galvos neišeina įkyri mintis ir neleidžia ramiai gyventi – gal laikas susimąstyti, ar neatsiranda priklausomybės požymiai? (Žinoma, išskyrus tuos atvejus, kai lanko mintys apie priešingos lyties atstovus).