Vaida Markevičiūtė

Markeviciute.vaida@gmail.com

Jūs žinote, kad laikas negali būti atskirtas nuo materijos. Tai labai svarbi sąvoka įvairiose disciplinose. Tokiu būdu pasireiškia jos universalumas ir visuotinumas. Viskas, pasak fizikų, ką regime aplinkui, egzistuoja ir laike, ir erdvėje. Kaip sakė Isaaco Newtono: „Visata yra idealiausias laikrodis, kurį prisuko Dievas: žmonijos laikas prasidėjo Adomo ir Ievos išvarymu iš Rojaus, o baigsis Apokalipse“.

Poveikis sveikatai

Medikai teigia, jog laikrodžių rodyklių sukiojimas kenkia sveikatai – ypač tiems, kurie mėgsta pavakaroti. Sveikatos specialistai sako, jog žmonėms adaptacinis periodas yra sunkesnis rudenį, kai laikrodžių rodyklės pasukamos atgal. Į laiko pokyčius ypač jautriai reaguoja vaiko bei senyvo amžiaus žmogaus organizmas. Jei laiką keistume kartą per metus, žala organizmui būtų dvigubai mažesnė, tačiau vis tiek neigiamai veiktų žmonių psichiką.

Švedų mokslininkai pabrėžia, jog reikėtų ne „sukioti laikrodį“, o keisti vasaros ir žiemos darbo grafikus, kad žiemą būtų dirbama dviem valandomis trumpiau, o vasarą – dviem valandomis ilgiau. Tokius teiginius viešai pristatė suomių medikas Timo Partonenas.

Taupumo era baigėsi

Laiko keitimo tikslas – taupyti. Ar tai visiška tiesa? Kai 2006-aisiais Indianos valstijoje (JAV) buvo įvestas vasaros ir žiemos laikas, profesorius Matthew Kotchen ir jo filosofijos doktorantė studentė Laura Grant iš Kalifornijos universiteto atliko gana unikalų tyrimą, leidžiantį įvertinti, kiek laiko keitimas leido sutaupyti energijos. Paaiškėjo, kad apygardos, kurios įsivedė vasaros laiką 2006 metais, ėmė naudoti net daugiau elektros energijos.

Europoje atliktų analogiškų tyrimų rezultatai buvo tokie patys. Be to, tyrimo autoriai išnagrinėjo daugiau nei 55 tūkstančių Centrinėje Europoje gyvenančių žmonių miego ypatumus. Remdamiesi rezultatais, mokslininkai priėjo prie išvados, kad žmogaus biologinis laikrodis prisitaiko prie sezoninių saulėtekio laiko pokyčių, nes žmogaus organizmo veiklą sinchronizuoja ne elektroninis laikrodis, o saulės patekėjimas. Prieš keletą metų Europos Komisija atliko tyrimą dėl vasaros laiko poveikio šalių ūkio sektoriams. Tada nė viena Europos Sąjungos valstybė, tarp jų ir Lietuva, nepareiškė noro atsisakyti vasaros laiko įvedimo ir šį kaitaliojimą atšaukti.

Šiais metais, kai teko pereiti prie vasaros laiko, ši kaitaliojimo sistema vėl pradėta kritikuoti. Vieni prasčiau išsimiega, kitų karvės duoda mažiau miego. O ir jūs už koliokviumą gavote nekokį įvertinimą galbūt todėl, kad paskutinį kovo sekmadienį praradote valandą, kurią paprastai skiriate mokslams? Teks atsigriebti rudenį – tada „pavogtą valandą“ sugrąžins.