 |
|
|
| Nebegersiu colos prieš miegą |
 |
Jau vėloka – laikas miegoti, tačiau kada dar bus tinkamesnis laikas parašyti apie sapnus ir miegą, jei ne naktį? Ir išvis, kodėl gi praleidžiame 20-25 metus savo gyvenimo miegodami? Ir kas iš tiesų yra tie fantastiški naktiniai filmukai, kuriuos vadiname sapnais? Iš kur jie? Kodėl vieną rytą prabudę galime tiksliai prisiminti, kas, kur, kada įvyko, ir papasakoti sapną su visomis smulkmenomis, na, o kitais rytais atsibundame tuščiomis galvomis?
|
| plačiau |
| |
| Teatras: kur kasdienybė sustoja |
 |
Judėjimu „No theatre“ susidomėjau gana atsitiktinai. Perkrauta kasdienybė, išvarginę mokslai... Vieną vakarą eidama Laisvės alėja pavydžiai nužvelgiau Kauno dramos teatrą: „Ech, norėtųs į kokį spektaklį ar koncertą“. Taigi apsilankiau teatralizuotame koncerte „No concert“ ir turėjau galimybę susipažinti su įvairių žmonių, kuriančių šį spektaklį, komanda. Juk ne vienam įdomu, koks paslaptingo bohemiško pasaulio atstovų požiūris...
|
| plačiau |
| |
| Alus „suklijuoja“ žmones |
 |
Senas kaip pats pasaulis, iš žemės užgimęs, tarsi eliksyras moteris paverčiantis gražuolėmis, o vyrus – kompanijos šaunuoliais. Senelių statinaitėse užraugtas, gamyklose kaip upė tekantis, visame pasaulyje gomuriu gardžiai slystantis. Laužantis kalbų, kultūrų ir įsitikinimų barjerus ir gaminamas visur, kur tik galima rasti grūdų, apynių, vandens ir mielių. Taip daugelyje šalių pristatomas senas tradicijas išsaugojęs ir iki pat šių dienų tebemėgstamas gėrimas – alus.
|
| plačiau |
| |
| Tai buvo MEILĖ… |
 |
Ketveri metai praėjo kaip keturios dienos. Regis, dar vakar vaikščiojom Laisvės alėja, dar vakar skambėjo mūsų juokas, dar vakar vienas kitą kutenom ir džiaugėmės vienas kitu. Rodos, vakar buvo pirmasis mūsų bučinys...
|
| plačiau |
| |
| Likimas mums ne priešas |
 |
Jau senovėje didieji išminčiai bandė išsiaiškinti, kas lemia žmogaus gyvenimą ir įvykius jame. Nelaimės ir džiaugsmas, naujos gyvybės atsiradimas ar mirtis, nejau tai buvo suplanuota jau prieš mums gimstant? Senovės Lietuvoje, kada vaidilutės dar kūreno šventąją ugnį, žmonių likimu rūpinosi mitinė būtybė Laima. Šiais laikais paprastai tokiais dalykais nebetikime, tačiau po kokio nors įvykio vis dar sakome, jog taip jau buvo lemta.
|
| plačiau |
| |
| Keiksmažodžiai – kasdienės ydos ar emocinė iškrova? |
 |
Mokykloje mokytoja bara mažylį.
- Tai labai blogas žodis! Kur tu jį girdėjai?
- Mano tėtė taip sako.
- Nedrįsk daugiau jo kartoti. Tu net nežinai jo reikšmės!
- Ot ir žinau! Tai reiškia, kad mašina neužsiveda.
|
| plačiau |
| |
| Auganti studentų (?) karta |
 |
Šiandien niekieno nebestebina, tačiau daugumą tikrai gąsdina Lietuvos vaikai, jei juos dar galima taip vadinti. Naujienos, kad paauglės išniekino kapus ar kad paaugliai traukiami baudžiamojon atsakomybėn už žiaurus nusikaltimus, laikraščiuose randamos ne sensacijų skiltyje, tačiau kasdienybės. Aptemus nebebijome valkatų tiek, kiek bijome Lietuvos „jaunųjų sportininkų“ troleibusų stotelėse su garsia muzika iš „krūtų“ telefonų. Kodėl vaikai nesidžiaugia vaikyste ir žaislus iškeičia į alkoholio butelį? O kas po 5 metų? Mūsų auditorijos ir studentiška duona jiems? Ar tikrai?
|
| plačiau |
| |
| Kava, skype ir bemiegės naktys |
 |
Nežinojimas yra negerai. O aš pagalvojau, jog turbūt net nesusimąstei, per kokias bemieges naktis, išgertus kavos puodelius ir naktinius skype pokalbius gimsta tai, ką dabar laikai rankose. Taigi, turi neeilinę galimybę pašniukštinėti po „Njuspeipio“ užkulisius.
|
| plačiau |
| |
| Stichijomis apgaubtas moteriškumas |
 |
Ir kas tu bebūtum: pasileidusi savo vertybių pardavėja ar doruolė ėriuko kailiu ir veidu, nesakyk, kad tau nerūpi moteriškumas. Jis didžiausias visų laikų ginklas – vienu metu ir gniuždantis, ir pakylėjantis.
|
| plačiau |
| |
| Egoisto užrašai |
 |
Skiriu ypatingai nepažįstamajai, labai laukiamai mano jachtoje.
|
| plačiau |
| |
|
|
|
|
