 |
|
|
Ne realybės šou „Kelias į bažnyčią“
Ne realybės šou „Kelias į bažnyčią“
Praleistos pamokos, karatė treniruotės, merginos ir labai mėgstami šokiai diskotekose pagal technohip hopo muziką, alaus bokalas su draugais bohemiškam bare – tai panašų į studento, galbūt net laikomo nepavyzdingu, gyvenimą. Bet šios detalės apie kitokį žmogų – tai kelias doro, dabar visapusiškai tobulėjančio žmogaus, atradusio pašaukimą tarnauti Dievui.
arba
Kalbiname kunigą-kapelioną, Kauno Technologijos Universiteto (KTU) akademinės sielovados vadovą, krikščioniško repo grupės „Juoda balta“ įkūrėją ir narį Kastytį Šulčių.
Pradėkim nuo jūsų vaikystės. Esate vienturtis?
Ne, esu jauniausias iš trijų vaikų. Turiu dvi seseris. Viena vyresnė penkiais metais, kita dešimčia.
Koks buvote vaikas?
Buvau ramus vaikas. Niekada neturėjau didelio būrio draugų. Iš karto atsirinkdavau keletą tikrų bendraminčių greta.
Būdamas vaikas, kuo norėjote būti užaugęs?
Abiejų tėvų įtaka buvo labai didelė. Mama nuo mažens pratino eiti į bažnyčią. Pamenu gražų šv. Mišių įspūdį, nors mažam buvo sunku atstovėt visą tą laiką. Bet tai pamažu tapo įpročiu, „lipo“ ir išliko paaugus bei gyvenant atskirai. Parapijos jaunimo bendruomenė buvo aktyvi. O tėvukas tarnavo kariuomenėje, ir tai mane taip pat žavėjo. Prisimenu, netgi ilgai kaulijau žaislinio tanko, kol neiškentęs pasidariau pats.
O kada pajutot religinį pašaukimą?
9-oji klasė. Prisimenu, tai buvo lemtingi metai. Šeimos nariai buvo baigę profesinio ugdymo mokyklas, tai reikėjo pasukti panašiu keliu. Tačiau viena paskaita apie sveiką gyvenseną pakeitė mano gyvenimą: pakeitęs mitybos įpročius, atsikračiau sveikatos sutrikimų ir pakeičiau gyvenimo būdą. Tada pajutau gyvenimo pašaukimą. Tai buvo ideali harmonija, susijusi su viskuo, ką dariau. Sveikai maitinaus, sportavau – tai buvo „aukso laikas“.
Tik viena paskaita viską pakeitė?
Ne tik. Po senelio mirties gyvenau vienas ir toje ramybėje pasiekiau visišką harmoniją savo gyvenime..
Taigi kaip nutarėt stoti į kunigų seminariją?
Na, būna, kad nuo pat mažens veda šiuo keliu. O aš gyvenau visiškai kitaip. Tačiau pajutau tikrą mintį iš šalies. Iš aukščiau. Ir tada pradėjau to siekti.
Viskas atrodo labai gražiai, sklandžiai, bet taip realybėje nebūna..
Taip, aš turėjau ir jaunystės krizę: nelankiau paskaitų, aplinkiniai galvojo, kad įnikau į kvaišalus ar panašiai. Tačiau iš tikrųjų nebuvo nieko neleistino. Tiesiog ieškojau savęs.
Ir buvo dar vienas „momentas“: 10-oje klasėje įstojau į maironiečių gretas. Po ekskursijos po seminariją, vienuolyną vėl pajutau didelį įkvėpimą.
Minėjote merginas, o kaip ši sritis?
Na, klasėje aš iš dalies buvau „balta varna“, nes neidavau kartu juoktis su kitais vaikinais iš kažkokių lėkštų dalykų. Todėl nebuvau labai išsiskiriantis tarp vaikinų, tačiau tai nebuvo man visiškai svetima.
Turbūt prisimenat ir pirmąją meilę?
Taip, dar darželyje – Ina. Gražus metas. O vėliau turėjau vieną kitą draugę.
Ar turėjot idealą?
Žinoma. Tais laikais, tai, be abejo, Briusas Ly (angl. Bruce Lee).
Ar galima teigti, jog jaunystėje linksminotės ne kitaip, kaip dabartiniai studentai?
Taip. Mėgdavom nueit į barą alaus, ten tokia meniška publika rinkdavosi. O sekmadieniais aš eidavau į specialius diskotekų vakarus, vadinosi „NSO Dance Floor“. Sunkusis techno...
O kuo jus patraukė hip hopo kultūra?
Pradžioje ne tiek muzika, kiek patys žmonės. Pasirodo, reperiai, priešingai nei manoma, labai išsilavinę žmonės. Ženkliai skyrėsi nuo lėkštos pop diskotekų auditorijos. Kaip pradėjote pats kurti?Pagrindinis idėjos šaltinis buvo radijo laidos. Buvo tokia laida „Vargo vakarienė“ ir joje buvo galima siųsti savo kūrybos įrašus. Pradėjau domėtis repo renginiais ir su draugais keliavom po Lietuvą – „tranzavom“. Buvau grįžęs į kovinį sportą. Ir netgi planavau stoti į Kūno kultūros universitetą.
 
Kokie dabar ateities planai?
Šiuo metu dirbu su Edgaru Šimkumi. Sukūrėme grupę „Juoda balta“. Kuriame savo muziką ir tekstus, įrašėme penkias dainas. Krikščioniškos muzikos festivalyje „Sielos ‘08“ teko koncertuoti su didžėjumi.
O koks bažnyčios požiūris į tokią kontraversišką veiklą?
Palankus. Tai taip vadinama naujoji mobilizacija. Esu netgi važinėjęs po mokyklas su dvasininkų grupe.
Ar planuojate išleisti albumą?
Taip, bet tam reikia dar daug darbo.
Belieka palinkėti sėkmės kūryboje ir neprarasti iniciatyvos. Ačiū už interviu!
|
|
|
