Žmonės visada randa ką veikti: mokytis, bendrauti, tobulėti, pramogauti galima visą dieną ir naktį. Bet yra tai, kas nutraukia bet kokią patinkančią ar būtiną veiklą. Miegas. Niekšingai ir negailestingai, sunkiai pasipriešinant, lyg atskiria nuo aktyvaus gyvenimo kiekvieną vakarą ir grąžina ryte. Kartais tai geriausias atpildas po varginančios dienos, atsipalaidavimą ir ramybę teikiantis narkotikas, o kartais – baisiausias košmaras. Susipažinkime iš arčiau su viena svarbiausių gyvybinių funkcijų.

Miegas – tai organizmo poilsio būsena, sudaryta iš dviejų fazių. Pirmoji fazė – gilusis miegas. Ši fazė atlieka perėjimo iš aktyvumo į poilsio funkciją. Jos metu tolydžiai mažėja smegenų ir jutimų aktyvumas, kol galiausiai organizmas pereina į antrą miego fazę.
      „Greitojo miego“ būsena (angl. k. „rapid eye movement“), lengvai atpažįstama iš miegančiojo akių obuolių judėjimo. Tai svarbiausias miego etapas. Jo metu vyksta ląstelių regeneracijos, augimo, informacijos apdorojimo, klasifikavimo ir įsiminimo procesai. Smegenys ilsisi, žmogus yra nesąmoningas, tačiau veikia pasąmonė. Sprendžiami uždaviniai, sapnuojama, informacija pereina iš „laikinosios“ atminties į „pastoviąją“.

Skirtingi įpročiai 

      Kiekvieno žmogaus miego ritmas yra unikalus. Jis susiformuoja paauglystės laikotarpiu ir beveik nekinta visą likusį gyvenimą.
      Šeimos klinikos bendrosios praktikos gydytoja Ona Sadzevičienė patikino, kad kiekvieno žmogaus miegojimo trukmė ir įpročiai priklauso nuo jo gyvenimo būdo bei fiziologijos. Vieniems miego reikia daugiau, kitiems – mažiau. Kūdikiai ir maži vaikai miega ilgiau nei vidutiniškai, senyvi žmonės – trumpiau. Tai lemia ir įvairios ligos ar kai kurių organų veiklos sutrikimai. Miego sutrikimai nėra retas reiškinys. Jais skundžiasi tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės. 

Miego ritmas 

        Yra susidariusi klaidinga visuomenės nuomonė, jog keletą naktų neišsimiegoję, galima „atsigriebti“ kitą dieną ilgai neišlipdami iš lovos. Energingiausias ir labiausiai pailsėjęs žmogus gali jaustis tik tada, kai griežtai laikosi miegojimo ritmo. Labai svarbu tuo pačiu laiku gultis ir keltis.
      Miego ciklus ir ritmą reguliuoja kūno temperatūra. Nežymūs jos pokyčiai lemia mieguistumą bei energingumą. Laikantis rėžimo šios organizmo funkcijos pradeda veikti periodiškai. Būtent dėl organizmo prisitaikymo kone visą dieną išmiegojus vis dar ima snaudulys. Priežastis labai paprasta: organizmas veikia griežtai suderintu režimu, tad jei, pavyzdžiui, įprastai 7 valandą žmogus yra giliai įmigęs, bet vieną dieną šiuo metu jis yra prabudęs, organizmas nespėja prisitaikyti prie radikalių pasikeitimų ir funkcionuoja kaip įprasta.
       Kokybiškam bei geram miegui įtakos turi ir saulės šviesa. Dienos metu pabuvus natūralioje šviesoje, gaminasi hormonai, gerinantys miego kokybę. 


Kankinanti nemiga 

         Nemiga kai kada tėra laikinas streso, tonizuojančių preparatų ir vaistų vartojimo arba organizmo veiklos sutrikimo požymis. Tačiau kai kada ją sukelia sunkios ligos arba psichologinės traumos. Ilgalaikė nemiga yra labai pavojinga ir gresia mirtinu organizmo išsekimu (taip pat kaip ir besaikė „darbomanija“ arba savanoriškas nemiegojimas). To išvengti padeda psichologai bei specialūs medikamentai.
        Dažnai nemiga pasireiškia kartu su senatvės sveikatos sutrikimais. Dėl to senyvi žmonės miega statistiškai trumpiau. 

Pietų miegas tik lopšelyje? 

           Vaikai miega pietų miego ne veltui. Be abejo, tuo metu jiems tai atrodo tikra kančia, ir kuo įmanoma greičiau visi atsisakome šio įpročio, tačiau be reikalo. Pietų miegas yra labai produktyvus, ir jo metu labiau ilsisi ne kūnas, o protas.
          Dar visai neseniai Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo padarytas eksperimentas. Jame dalyvavo dvi žmonių grupės. Viena grupė miegojo pietų miego, o kita – ne. Abi žmonių grupės sprendė uždavinius ir mokėsi naujų dalykų. Tai buvo daroma prieš ir po miego. Miegojusi grupė atsiminė daugiau prieš miegą išmoktų dalykų bei geriau sprendė uždavinius antrojoje eksperimento dalyje nei žmonės, išlikę aktyvūs visą laiką. Rezultatai įrodė, kad pietų miegas padeda geriau išmokti ar suprasti informaciją.
       Tyrinėjant miego ritmus, taip pat nustatyta, kad žmogaus poilsio periodus kontroliuojanti kūno temperatūra pakinta po pietų. Tai rodo, kad pietų miegas yra natūralus gamtos skirtas energijos šaltinis. Tiesa, šiuolaikinis gyvenimo ritmas ne visada leidžia juo pasinaudoti.

Kad miegas būtų geras 


Žmonės, nekaitaliojantys miego ritmo, natūraliai atliekantys fizinę ir protinę veiklą dažniausiai nemiga nesiskundžia. Taip pat norint gerai pailsėti ir užmigti, neblogai būtų prisiminti šias taisykles:

• Prieš miegą nereikėtų intensyviai sportuoti;
• Galima natūraliai nuraminti nervų sistemą (pienas su medumi, raudonoji arbata ir pan.);
• Prieš einant ilsėtis nevartoti tonizuojančių produktų: juodosios, žaliosios, kavos ir produktų su kofeinu;
• Miegojimo patalpa turi būti jauki, rami, temperatūra šiek tiek žemesnė nei kituose kambariuose;
• Dienos metu kuo daugiau būti natūralioje šviesoje.