į pradžią turinys susisiekite








Straipsniai » Kitu kampu spausdinti
Meilė per atstumą

Dėl studijų užsienyje aukojamas gyvenimas tėvynėje (Z. Bagdono nuotr.)Evelina Kuodytė

evelinakuodyte@gmail.com


Lietuvai turint 50 aukštųjų mokyklų turėtų būti ramu – vietos užteks visiems. Tačiau statistika iš tiesų stebina: kas 6 abiturientas ir kas 5 absolventas renkasi studijas užsienyje. Šiuo metu svetur studijuoja apie 8 tūkstančius mūsų kolegų lietuvių. Vieni juos sveikina, kiti priekaištauja išdavus Lietuvą. Tačiau tikrąsias išvykimo priežastis ir jausmus savo gimtajai šaliai gali įvardyti tik jie patys – studentai, kurie žinių įgyti nusprendė užsienio aukštosios mokyklos suole.

Erika, Ženklodaros ir marketingo dizainas, II kursas, TEKO koledžas, Danija.

Mano išvykimą lėmė noras pakeisti gyvenamąją vietą, susirasti draugų iš įvairių šalių ir pamatyti pasaulį. Sprendimui įtakos turėjo ir tai, jog Lietuvoje nebuvo specialybės, kurią norėčiau studijuoti, todėl teko žvalgytis užsienyje. Esu labai patenkinta ir džiaugiuosi savo pasirinkimu, o tėvynės išdavusi nesijaučiu. Jei būčiau Lietuvoje turėjusi viską, ko noriu, nebūčiau išvykusi. Be to, nemanau, kad visi, kurie liko Lietuvoje, yra patriotai. Juk kiekvieno pasirinkimas – kur ir ką studijuoti. Skamba nepatriotiškai, tačiau džiaugiuosi dėl tų, kurie išvažiuoja ir tvirtai siekia savo tikslo. Žinoma, jo galima siekti ir Lietuvoje, bet tai, deja, ne mano atvejis. Myliu Lietuvą, bet pamilau ir šalį, kurioje studijuoju, o į Lietuvą grįžtu, kai tik yra galimybė.

 Tomas, Fotografija, II kursas, Middlesex universitetas, Didžioji Britanija.

Išvykau ieškodamas didesnių savirealizacijos galimybių, naujų iššūkių bei platesnių vandenų komercinės fotografijos industrijoje. Žinoma, ir dėl to, kad fotografijos studijų kokybę Lietuvoje vertinu prastai. Nekaltinu dėl to švietimo įstaigų ir puikiai suprantu, kodėl taip yra. Išvykimas pateisino mano lūkesčius, o Lietuvos išdavęs  nesijaučiu. Tai, kad į užsienį studijuoti išvyksta vis daugiau studentų, aš vertinu pozityviai, nors, žiūrint iš Lietuvos perspektyvos – darosi graudu. Duok Dieve, tiems mūsų tautos politikams išradingumo kuriant ir įgyvendinant planus, kurių dėka situacija pasikeistų ir jauni, talentingi, protingi ir, svarbiausia, perspektyvūs žmonės rastų pakankamai priežasčių likti tėvynėje. Myliu artimus žmones, kurie gyvena Lietuvoje, ir prižadu, kad grįšiu. Tačiau tik tada, kai būsiu senas, nes grįžti per artimiausius 30 metų, kai investavau tiek laiko ir pastangų, būtų tiesiog neprotinga. 

Ingrida, Dizainas ir menai, II kursas, Bolzano universitetas, Italija.

Išvykti studijuoti į užsienį buvau apsisprendusi iš anksto ir esu patenkinta savo sprendimu. Čia turiu galimybę mokytis trijomis kalbomis: italų, anglų ir vokiečių. Gaunu nemažą stipendiją, kurios užtenka ir pragyvenimui, ir mokesčiams už bendrabutį. Džiugina ir mokymosi sąlygos, leidžiančios realizuoti savo idėjas, daug laiko skiriama praktiniams užsiėmimams. Niekada neišsižadėjau Lietuvos, todėl nemanau, kad išvykimas studijuoti į kitą šalį galėtų būti pavadintas šalies išdavyste. Priešingai, esu laiminga sakydama kitiems, jog esu lietuvė. Pasakoju jiems apie Lietuvą, pakviečiu apsilankyti ir žmonės dažnai lieka sužavėti. Be abejo, kad myliu savo gimtąją šalį. Niekas niekada man jos neatstos. Tiesiog ne visiems lemta pasilikti gimtinėje. Italijoje jaučiuosi puikiai, esu čia laiminga ir kol kas nežadu grįžti. Tačiau kaip bus ateityje – nežinia.

Indrė, Bankininkystės ir finansų magistras, Glasgow universitetas, Didžioji Britanija.

Išvykimo priežasčių galima įvardyti labai daug ir tai nebūtinai prastesnė Lietuvos aukštojo mokslo kokybė. Įdomu išvykti studijuoti į kitą šalį ir taip išsikelti iššūkį sau. Studijų kokybė šiame universitete tikrai puiki. Ypač pagirtinas dėmesys mokymosi sąlygoms. Dvylikos aukštų biblioteka, kurioje daugiau nei keli tūkstančiai vietų studentams, atidaryta nuo 7 val. ryto iki 2 val. nakties net savaitgaliais. Egzaminų metu biblioteka sausakimša, o vietų studentai užsiimti čia ateina jau anksti ryte. Studentų bendruomenių skaičius didžiulis. Bendraminčių gali rasti kiekvienas: nuo politikos iki nacionalinių šokių ar viskio degustavimo entuziastų. Džiugu, jog praėjusiais metais įkūrėme ir lietuvių bendruomenę, į kurios veiklą įsitraukė daugiau kaip 40 lietuvių studentų. Nesijaučiu išdavusi Lietuvą. Gimtoji šalis visada buvo ir bus sava. Natūralu norėti ir siekti aukštesnės kokybės išsilavinimo ir patirties, o tai, kaip ir viskas, turi savo kainą. Šiuo atveju tenka aukoti gyvenimą tėvynėje, o kiek tai bus naudinga pačiai Lietuvai, įvertinsiu sugrįžus.