į pradžią turinys susisiekite








Straipsniai » Kitu kampu spausdinti
Manipuliacija

Gediminas Skukauskas
Gediminas.skukauskas@gmail.com
             
                                                                                                            

            
          Nesvarbu, kas tai bebūtų: laiškas draugui, prašymas išeiti iš darbo ar bakalauro baigiamasis darbas, visada be proto sunku parašyti pirmą sakinį. Ne dėl to, kad trūktų vaizduotės. Greičiau dėl įgimto noro patikti akimirksniu (net šlykščiausias saldainis, įvyniotas į dailų popierėlį, patrauklus). Darvinas dabar tikrai pritariamai man linksi. Jis dar pridėtų: „Dominuoti, valdyti, susilaukti pripažinimo, kontroliuoti, žaisti.“ Viskas čia tvarkoje. Tik niekaip nesuprantu, kodėl taip nevykusiai mes to siekiame? 

Bibliotekos darbuotoja

             Universiteto bibliotekos skaitykla yra labai rimta vieta labai rimtiem žmonėm. Čia visi susirenka tyliai dirbti. Apsimeta protingom pelėm ir kvėpuoja knygose susikaupusiom išminties dulkėm. Neduokdie, išleisi kokį garsesnį: „Laaabas chebra“. Prie asmens iš karto prisistatys bibliotekos darbuotoja (pavadinsim ją X) ir tarsi supykusi ant viso pasaulio paklaus, ar žinau, kur randuosi? Aš jai, žinoma, nusišypsosiu ir dirbtinai pasakysiu: „Atsiprašau“. Tuomet ji prieis vėl ir paklaus, ar nenorėčiau pasikalbėt už durų, mat skaitykla tam – ne vieta. Štai čia ir prasideda mano manipuliacija su X. Ji reikalauja pagarbos ir nori parodyti, kad ji čia šeimininkė. Bet kas gi klauso žmogaus, kuris reikalauja pagarbos? Na, gal kadaise vokiečių tauta. Bet jie suprato susimovę. Dabar ne tie laikai. Ne tas pasaulis. Žmonės sugalvoja genialius dalykus, elgdamiesi visiškai kvailai (savikainos kalkuliavimo metodas šokant parašiutu iš lėktuvo yra kažkas panašaus į tai). Taigi kol X iš pykčio paraudusiais skruostais bando iš manęs išpešti bent lašą pagarbos, aš jai pasiūlau tik plačią šypseną. Tiesa, tai jai atrodo kone įžeidimas. O man – žaidimas.
         Reziumė. Niekada nepasiekti norimo dalyko, reikalaujant. Tėra viena galimybė – suteikti priežastį žmogui panorėti pačiam. P.S. Didžiausi linkėjimai bibliotekos darbuotojai! 

Apsaugos darbuotoja
 

          Aš ten nueinu karts nuo karto pažiūrėt ar neatpigo „Apple“. Supraskit, tai trunka gal dvi minutes: įeinu, apsižiūriu ir išeinu. Štai vieno iš tokių apsilankymų metu, man jau išėjus iš parduotuvės, pasiveja vidutinio amžiaus apsaugos darbuotoja ir prašo sugrįžti. Kodėl gi ne? Visada smagu, kai prašo pasilikti, ar ne? Aš ir sugrįžau su šypsena, kokią tik mokėjau išspausti. Ji paprašė manęs sugrįžti taip, kad tai girdėjos net kitame prekybos centro gale. Net nežiūrėdama man į akis, sukomandavo atiduoti tai, ką pavogiau. Cha. Norėtų. Akivaizdžiai dirbtinis „griežtasis apsaugos darbuotojos tonas“ privertė suklusti aplinkinius pirkėjus. Juos suprantu. Gi lietuviai. „Atiduok, ką pavogei“, – pakartojo  moteriškė, lyg sumojusi, kad pirmasis kartas nelabai suveikė. „Neduosiu“, – sakau. „Norėčiau, kad pasiimtumėt pati“, – su šypsena ištariau jai. Kadangi  ji į mane nežiūrėjo (kas žiūrės į purviną vagies snukį, ar ne?), aš klausinėjau kasininkės: „Po kiek tie USB raktai?“. Čia vėl prasideda manipuliacija. Apsaugos darbuotoja įsiuto. Juk ji čia „vadas“. O aš per daug garbėtroška, kad nuvilčiau šio spektaklio pažiūrėti susirinkusius prekybos centro piliečius. Taigi ji pradėjo rėkauti, lyg šimpanzė pasiruošusi poruotis. O aš šypsojausi ir žongliravau jos emocijom. Galiausiai priėjom ribą – ji peržiūrėjo vaizdo kameros įrašą, pamatė mane, apgailestaujantį, kad „Apple“ nepinga. Tuomet grįžo ir, tokiu pat išmoktu nacių generolo balsu, ištarė: „Viskas gerai, galit eiti“. Tuomet pirmą kartą pažiūrėjo man į akis. „Ačiū. O jums derėtų pasimokyti profesionalumo. Negražu gi šitaip pasiduoti“, – pagalvojau.
         Reziumė. Neverbalinė kūno kalba niekada nemeluoja. Jei nesi tikras savo teisumu, rūpinkis ne intonacija, o kūno kalba, nes kitaip, gerb. Y, aš niekada nepatikėsiu, kad jūs „kieta apsauginė“. Nepasvertas griežtumas visada nugalimas priešingom emocijom. (Linkėjimai Y. Aš netrukus užeisiu pažiūrėti, ar atpigo „Apple“).  

P.S. Galima daug ką padaryti, kad iliuzionistas atskleistų paslaptį, kaip tas prakeiktas „vynų tūzas“ išnyksta. Bet visada būna pasiduodama manipuliacijai ir liekama nugalėtais. Nes triukas iš tiesų prasideda dar tada, kai žiūrovas laukia tik jo pradžios.   

Šypsokitės mielieji, dar prieš prasidedant žaidimui.