 |
|
|
Mama, man šizofrenija!
Vesta Pociūtė
vesta.pociute@gmail.com
Kiekvieno individo psichika, kaip ir Žemės planeta, turi savo struktūrą, istoriją ir jai būdingas įvairias reiškimosi formas. Kiekvienas žmogus gyvena tam tikru laiku, tam tikroje vietoje ir tai, ką jis jaučia bei suvokia, yra ribota. Nors žmogus ištyrė savo fizinį kūną ir realią aplinką, tačiau vidaus pasaulis – psichika – dar kelia daugybę neaiškumų.
Psichikos sutrikimai
Psichikos sutrikimai žmones gąsdina. Panašiai gąsdina ir atbaido viskas, kas prasideda žodžiu psicho... Visais laikais žmonėms nerimą kėlė tai, kas neįprasta, keista, nepateisinama ar atrodo visiškai kitaip. Asmenys, turintys sutrikimų ar besiskiriantys nuo kitų žmonių, nėra išimtis. Kodėl gi bijoma?
Įvairūs psichiniai sutrikimai anksčiau buvo suprantami kaip demonų arba piktų dvasių apsėdimas, kaip mistika ar antgamtiškumas. Žmonėms reikėjo paaiškinti nesuvokiamus dalykus ir nusiraminti, nes juk didelė nežinomybė kelia paniką, todėl neįprastai besielgiantys dažniausiai būdavo izoliuojami nuo kitų. Psichikos sutrikimų turinčius žmones prirakindavo grandinėmis arba laikydavo narvuose.
Net dabar pažvelgus į psichinių ligonių gydymo sąlygas, kyla klausimas: ar tokia būtis nesukelia dar didesnių psichikos problemų, baimių ar išprotėjimo? Ar įmanoma pasveikti, jei net ir sveikam žmogui patekus į tokią vietą darosi baisu? Aukštos lubos, siauri koridoriai, didelės salės – valgyklos, girgždančios grindys, nehigieniški dušai, painus pastato išplanavimas ir tuneliai, vienutės dydžio kambarėliai ir kiemelis. Grotos, užraktai, vielos. Kam visa tai? Visuomenės apsauga nuo atskirtųjų ar sergančiųjų apsauga nuo pavojų, slypinčių už storų sienų?
Psichikos sutrikimų kilmė ir įvairovė
Sutrikimu tam tikras elgesys ar būsena laikytinas tada, kai ima trukdyti normaliai egzistencijai, kai apsunkina žmogaus prisitaikymą aplinkoje.
Psichikos sutrikimus lemia tam tikri prigimtiniai bei įvairūs aplinkos veiksniai. Visos psichikos ligos skirstomos į neurozines ir psichozines. Neurozinėmis laikomos tos, kurios vargina, bet netrukdo racionaliai mąstyti ir veikti. Šiuo atveju santykis su tikrove yra keliantis nerimą. Psichozės – tai psichikos sutrikimai, kuriems būdingas neracionalumas, ryšio su tikrove praradimas. Šios grupės ligų kamuojami žmonės mato haliucinacijas, neįprastai reaguoja į įprastus dalykus ir situacijas.
Šizofrenijos medicininis apibūdinimas
Šizofrenija – dažniausias sutrikimas, kuriam būdingi tam tikro pobūdžio mąstymo ir suvokimo pakitimai. Tai lėtinė liga, pažeidžianti jausmus, mąstymą ir valią. Šizofrenija gali susirgti bet kas, nepriklausomai nuo tautybės, socialinės padėties, profesijos ar išsilavinimo. Ji labiau paplitusi nei daugelis mano: vidutiniškai serga 1 iš 100 žmonių. Šio psichinio sutrikimo priežastys įvairios – paveldėtas polinkis į psichines ligas, nepalankūs aplinkos veiksniai, cheminių medžiagų disbalansas organizme.
Pagrindiniai šizofrenijai būdingi simptomai yra haliucinacijos (girdimi garsai, matomi ar jaučiami dalykai, kurių realybėje nėra), kliedesiai (tikėjimas idėjomis, neatitinkančiomis tiesos), įtarumas. Kartais sergantys žmonės patiki savo ypatingomis galiomis, jaučiasi itin svarbūs, išrinkti kokiai nors misijai, sugebą kontroliuoti orus, bendrauti su ateiviais, skaityti kitų mintis. Sergančiųjų mąstymas būna nenuoseklus, jie gyvena savo susikurtoje realybėje. Ligonio valia laipsniškai silpnėja, jis praranda iniciatyvą, niekuo nesidomi, nesirūpina ateitimi. Jausmai šizofrenijos atveju „nuskursta“. Sutrinka emocijų logika, todėl atsiranda prieštaringų jausmų, mintys ir kalba gali būti visiškai nesuderinti.
Mąstytojai. Savotiška interpretacija
Kas iš tikrųjų yra didesni filosofai, kas yra didesni mąstytojai ir kas iš tiesų daugiau supranta? Taip pat galima klausti, kodėl žmonės išprotėja? Ar išprotėjimą gali lemti per daug įtemptas mąstymas ir neaprėpiamas realybės suvokimas? Kartais būna, kad bandant atsakyti į sudėtingus egzistencinius klausimus, pajuntama, kad žmogaus protas per menkas ir nesugeba aprėpti informacijos kiekio ar tiesiog negali kažko suvokti. Tada atsiranda jausmas, jog iš tikrųjų nieko nesupranti arba galvoje pasidaro neįtikėtinai tuščia. Esi kupinas kažko, bet kartu tuščias. Juk atrodo paprasta, bet tiesiog nepavyksta suvokti. Taigi gal išprotėjusiais laikomi žmonės tiesiog neranda atsakymų ir per daug mąsto apie didžius dalykus, todėl kitiems atrodo keisti, ne tokie kaip visi. O gal sergančiuosius galima vadinti filosofais ar mąstytojais. Galbūt psichinių sutrikimų nė nebūna. Gal išskirtinius asmens jausmus sukelia tik „gilus“ mąstymas, nors tai traktuojama kaip liga.
Galbūt klystu, tačiau tikėtina, jog vieni psichiniai sutrikimai yra tikri, o kiti – tik tas savitas ir kitiems
nesuprantamas mąstymas...
|
|
|
