 |
|
|
Kelias iki „KTU Ledi’09“: juokai ir ašaros
Dovilė Pukertaitė
dovile.pukertaite@gmail.com
Mergina, gimusi Kaune, gyvenusi Palangoje ir vėl grįžusi studijuoti į Kauną. Taip trumpai dar prieš mėnesį buvo galima pristatyti Ievą Petkevičiūtę. Tačiau šiandien trumpą dosjė būtina papildyti įrašu – „KTU Ledi’09“.
 Dosjė
Pravardė: Unė
Zodiako ženklas: mergelė
Veikla: Kauno technologijos universitete (KTU), Cheminės technologijos fakultete, studijuoja maisto inžineriją ir technologiją, taip pat yra VIVAT Chemija atstovybės pirmininkė.
Hobis: piešimas ant šilko, veltinis, „nauja liga“ fotografija
Mėgstamiausi kvepalai: Diesel „Pure life“
Mėgstamiausia spalva: pilka
Mylimiausias metų laikas: ruduo
Svajonių šalis: Indija
Talismanas: dramblį ant kaklo, kuris buvo parveštas iš Tailando, pakeitė žiedas ant mažojo pirštelio, gautas prieš „KTU Ledi’09“ rinkimus
Gyvenime svarbiasusia: „Šeima, sveikata, draugai, o tada jau turbūt karjera.“
Nuo juokų iki pergalės – tik žingsnis
Kokia buvai vaikystėje?
Nepatikėtumėt, kokia aš buvau mokykloje - visiškai nematoma, „pilka pelytė“, turėjau kelis draugus, o dabar yra kitaip. Šiaip anksti pradėjau vaikščioti, anksti pradėjau kalbėti, anksti skaityti, bet nebuvau išsiskirianti iš kitų ir tikrai nesvajojau tapti princese, gražuole!
Jei mintis nebrandinta nuo vaikystės, kaip sugalvojai dalyvauti „KTU Ledi’09“?
Viskas atsitiko labai juokingai. Juokais pasakiau, kad jei tapčiau savo fakulteto studentų atstovybės pirmininke, dalyvaučiau rinkimuose, nors pareigų tikrai nesiekiau. Visgi taip susiklostė, kad atsakomybę teko prisiimti. Tapau pirmininke, o kai šį rudenį prasidėjo atranka į „KTU Ledi“, visi sakė: „Tu jau prisižadėjai!“.
Kaip tave supantys žmonės reagavo sužinoję, kad dalyvausi tokiame konkurse?
Nesureikšmino. Pasakiau, kad turiu vykdyti pažadus. Aišku, mama labai išgyveno, kad nukentės mokslai, kad daug laiko atims, bet galiausiai sutiko, kad vieną kartą gyvenime galima išbandyti savo jėgas ir tokioje srityje.
Konkurentės – kaip vienas kumštis O kaip konkurentės? Visos sutarėte, ar jautėsi įtampa?
Viskas buvo labai smagu, dalyvavo pažįstami žmonės, visos buvom kaip vienas kumštis. Ėjom ne laimėti, o pasilinksminti, gerai praleisti laiką. Juokais sakant, pasirašyt sau į CV, kad dalyvavom grožio konkurse (juokiasi).
Kaip vertinai kitas dalyves?
Kai tik pamačiau dalyves, supratau, kad nebus lengva. Visos buvome lygiavertės. Ir tai ne vien mano nuomonė.
Ar po laimėjimo negirdėjai kokių nors apkalbų, nepasitenkinimo?
Aš nesitikėjau laimėti, bet buvo kilusi mintis, kad tokiu atveju būtų skaudu išgirsti kažką sakant, jog viskas nupirkta ar surežisuota. Bet vis dėlto paskelbus rezultatus salėje girdėjosi komentarų, kad ir taip buvo aišku, kas laimės, kad viskas suplanuota ir nuspręsta iš anksto, bet taip tikrai nebuvo. Man pačiai buvo didelis šokas, nes planavau iškristi po pirmo pasirodymo.
„Na va, jau šiandien. Ačiū Dievui“
Ar labai jaudinaisi prieš renginį ir jo metu? Kokios emocijos užplūdo, kai buvai paskelbta nugalėtoja?
Viskas buvo ramu, tačiau likus iki konkurso keletui dienų įtampa didėjo, paskutinę savaitę buvo ir ašarų. Konkurso dieną galvojau: „Na va, jau šiandien. Ačiū Dievui. Kuo greičiau, tuo geriau“. Per konkursą pradžioje drebėjo kojos, jaudinausi, maniau, kad labai matosi, vėliau atsipalaidavau, stengiausi būti savimi. Pirmiausia buvau įvertinta už fotogeniškumą, o kai paskelbė, kad užėmiau pirmą vietą, nesupratau, kas įvyko, kaip čia ką daryti, kaip ką sakyti – buvau labai pasimetusi. Veido išraiška turbūt buvo verta „Oskaro“.
 Ar šis konkursas pakeitė ką nors tavo gyvenime? Kokios patirties įgijai?
Atsirado daugiau pažįstamų, išsipildys viena svajonė – paskraidysiu oro balionu. Įgijau daugiau drąsos ant scenos, išmokau suktis iš padėties, daryti iš karto taip, kaip man atrodo teisinga, nes ne viskas buvo surepetuota, surežisuota.
O gal norėtum žengti tokia linkme toliau? Kas ateityje – gal net „Mis Lietuva“?
Skyriau labai daug laiko, energijos, sveikatos. Sunku buvo. Kilo net tokių minčių, kad jau viskas, nebegaliu, spjausiu į tas sutartis, išeinu... Bet pasižadėjau – reikėjo eiti iki galo. Ir dažnai pagalvodavau, ką išties patiria „Mis Lietuva“ dalyvės. Nemanau, kad ryžčiausi dalyvauti kituose konkursuose – didelė atsakomybė. Tačiau esu patenkinta: jei yra bent kiek noro, būtina sudalyvauti tokiame renginyje. Neįkainojama patirtis.
Kuo dabar gyveni? Kas tau dabar svarbiausia?
Svarbiausia grįžti atgal į pasaulį, į realybę ir į savo gyvenimą, nes dar nespėjau įsivažiuoti, skirti dėmesio šeimai, draugams. Džiaugiuosi ir prizais, ir dėmesiu. Konkursas daug davė, smagu eiti ir sakyti, kad esu trisdešimt trečia „KTU Ledi“. Kada nors savo vaikams galėsiu pasigirti (juokiasi).
|
|
|
