 |
|
|
Kasdieninis tikrojo mokslo jausmas
Inga Lebrikaitė
Inga.lebrikaite@gmail.com
 Kaip įsivaizduojate žmogų, kurio galvoje gimsta išradimai, kuris dievina mokslą ir siekia, kad jis Lietuvoje būtų beveik toks pat populiarus kaip krepšinis? Sugriaukite visus stereotipus apie nuobodų, neįdomų, aukštomis frazėmis kalbantį moksliuką ir susipažinkite su šmaikščiu, linksmu ir talentingu jaunuoju mokslininku Vidu Raudoniu – Kauno technologijos universiteto Studentų mokslo draugijos pirmininku.
Tikrasis mokslas, kaip teigė A. Einšteinas, atsiranda iš mistiškumo jausmo išgyvenimo. Ar dažnai šį jausmą išgyvenate Jūs?
Kiekvieną dieną. Aš esu doktorantas – ne tik Studentų mokslo draugijos pirmininkas, darbuotojas, todėl man dažnai reikia priimti kažkokį sprendimą, sukurti algoritmą. Kai man pasiseka, aš būnu itin laimingas. Tas jausmas, kuris apima tuo metu mane, skatina daryti ir daryti tuos darbus bei siekti tikslų.
Papasakokite daugiau, kuo užsiima ir ką veikia Kauno technologijos universiteto Studentų mokslo draugija?
Tai entuziastingų žmonių grupė, suburta į organizaciją ir atsakinga už mokslo populiarinimą bei studentų skatinimą užsiimti moksline veikla. Šiuo metu daugiausiai dirbame mokslo populiarinimo srityje: dalyvaujame įvairiuose festivaliuose, tokiuose kaip: „Erdvėlaivis Žemė“, „Pamatyk kitaip“, „Technorama“. Taip pat bandome pristatyti savo veiklą žiniasklaidoje: radijuje, spaudoje, internete. Ši sritis kol kas mums sekasi geriausiai. Daug sunkiau yra pasiekti, kad žmogus, norintis programuoti, lituoti, dirbti su cheminiais reagentais, gautų kažkokio darbo toje srityje, nes nėra daug mokslininkų, dėstytojų, kurie dirbtų su mokslo projektais. Mūsų pagrindinis tikslas yra „suvesti“ mokslininką su studentu, kad jie galėtų dirbti kartu ir abu iš to turėtų naudos.
Jūsų vadovaujama Studentų mokslo draugija vykdo projektą „Myliu gamtą“. Kaip vyksta šio projekto įgyvendinimas? Kokių tikslų siekiate vykdydami šį projektą?
Šis projektas yra didžiulė mūsų iniciatyva, kuri mus padarė žinomus. Esame sukūrę ekologiškus maišelius, pristatėme „Žalių stogų“ projektą. Pastaruoju itin sudomino vieną įmonę, bet dėl „ekonominės žiemos“ darbai kiek sustojo. Šio projekto metu mes siūlome smaluotą juodą stogą apželdinti žole ar kita augmenija: įsirengti gražią aplinką, kaip aš ją vadinu, „oazę betoninėje dykumoje“. Toks projektas padėtų išplėsti žalią erdvę mieste, saugoti ir tausoti gamtą, kuri pastaruoju metu yra vis labiau niokojama mūsų vartotojiškų poreikių. Vienas pagrindinių projekto „Myliu gamtą“ tikslų yra pasiūlyti bendradarbiauti mokslui ir pramonei, kad kartu ieškotume ekologiškų, gamtą tausojančių sprendimų, pritaikytume Studentų mokslo draugijos patirtį ir tai duotų naudos įmonėms.
Žinau, kad taip pat vykdote dar visuomenei nepristatytą projektą „Saugi aplinka“. Kam skirtas šis projektas?
Interesantams. Šį projektą sugalvojo mūsų draugijos projektų vadovas. Daugiau informacijos negaliu teikti, tik galiu užsiminti, jog kiekvienas prietaisas generuoja tam tikrus mažos galios signalus ir tai kažkaip veikia mūsų sveikatą. Kadangi mūsų organizacija kol kas negali įsigyti tam tikrų prietaisų, reikalingų šio projekto įgyvendinimui, projekto kol kas neviešiname.
Jūsų draugija sukūrė mistišką prietaisą, pavadintą Galatronu, kuriuo galima savo mintis siųsti į kosmosą. Kas paskatino Jus imtis kurti tokį prietaisą?
Yra dvi priežastys. Pirmiausia norėjome sukurti interaktyvią, nematytą aplinką, kuri padėtų reklamuoti draugijos veiklą bei mokslą. Antra, nutarėme patobulinti amerikiečių idėją siųsti trumpąsias žinutes į bet kurią pasirinktą vietą kosmose, prieš tai užsiregistravus tam tikroje interneto svetainėje.
Ar šis prietaisas yra tik žaisliukas, kuris realiai neturi jokio mokslinio pagrindimo?
Nesakyčiau, kad neturi, nes žmogus, įėjęs į interaktyvią Galatrono aplinką, sužino daugybę dalykų apie kosmosą, galaktikas: kokio jos dydžio, kaip skrieja dangaus kūnai ir t.t. Jis gauna vertingos informacijos, leidžiančios aiškiau suvokti pasaulį, ir turi unikalią galimybę išsiųsti pranešimą į bet kurią galaktiką tikėdamasis, kad vieną dieną jo pranešimas grįš į Žemę.
Iš pažiūros galima susidaryti nuomonę, kad į Studentų mokslo draugiją ateina tik moksliukai, kaip yra iš tikrųjų?
Ateina tik moksliukai, mes esame „masonų“ kompanija, kuri nieko nepriima į savo tarpą. Juokauju. Į mūsų draugiją gali ateiti bet kas, svarbu, kad tie žmonės būtų iniciatyvūs, norintys veikti. Mes pažersime jiems minčių, pramoginių-technologinių idėjų.
Papasakokite daugiau apie paties sukurtus ypatingus akinius, kuriuos užsidėjus žvilgsniu galima kontroliuoti aplinką?
Įsivaizduokite, kaip sudėtinga gyventi žmogui, kuris nevaldo nei rankų, nei kojų, o gali valdyti tik savo veido raumenis. Yra net tokių sunkių išsėtinės sklerozės atmainų, kai žmogus ilgainiui praranda net kalbos dovaną, o ilgiausiai valingai valdomas raumuo išlieka akių raumuo, nes jis arčiausiai smegenų. Aš siūlau tokią sistemą, kuri gali valingai nukreiptą žvilgsnį pervesti į valingai kontroliuojamas komandas įrenginiui, nesvarbu, ar tai neįgaliųjų vežimėlis, ar aplikacija kompiuteryje. Ši sistema yra gana paprasta, naudoja vaizdo kamerą, nukreiptą į žmogaus akį. Taip pat reikalinga programinė įranga, kuri apdoroja vaizdą ir „pasako“, kad žmogus žiūrėjo viena kryptimi, o ne kita. Kartu su komanda mes jau sukūrėme tokius akinius, kurie gali būti panaudoti neįgalaus žmogaus vežimėliui valdyti, elektroniniams laiškams siųsti. Šią sistemą pradėjau kurti, kai grįžau iš Vokietijos, kur dirbau su kitokia sistema, kuri reaguodavo ne į vaizde užkoduotus signalus, bet į signalus pačiose smegenyse. Tam tikslui ant galvos buvo dedami elektrodai, matuojantys žmogaus siunčiamus signalus, kurie taip pat yra valingi. Grįžęs į Lietuvą negalėjau toliau tęsti to darbo, nes neturėjome tokios aparatūros, kuri fiksuotų smegenų signalus. Kilo mintis naudoti paprastas interneto kameras tam, kad sistema būtų pigi ir kuo patrauklesnė vartotojams. Parašėme projektą ir gavome lėšų jį vykdyti trejus metus.
Studentų mokslo draugija kaip organizacija gyvuoja jau seniai, kokių turite planų ateičiai?
Pati organizacija atsikūrė prieš ketverius metus, per juos buvo sugeneruoti tokie tikslai, kad reikia mums plėstis. Dabar organizacijai priklauso per dvidešimt aktyvių narių, norime, kad ateityje jų būtų tūkstantis. Taip pat norime būti stipria organizacija, kuri darytų įtaką Universitete priimamiems sprendimams.
Kodėl verta ateiti į Studentų mokslo draugiją?
Aš galiu pasakyti, kodėl aš čia atėjau. Norėjau veiklos, kuri būtų susijusi su mokslu, su jo populiarinimu, norėjau susipažinti su tais žmonėmis, kurie dirba šioje srityje. Kiekvienas žmogus, atėjęs į mūsų organizaciją ir turintis panašių tikslų, gaus neišdildomą patirtį, kurią galės panaudoti ne tik universitete, bet ir dirbdamas Lietuvos pramonėje. Svarbu pamėginti iš išbandyti save!
|
|
|
