 |
|
|
Jei tik labai nori, gali pasiekti viską
Šarūnas Sakalauskas
sarunas.sakalauskas@gmail.com 
Asmuo: Gabrielius Liaudanskas – Svaras
Amžius: 35 metai
Ūgis: 183 cm
Svoris: 94 kg
Batų numeris: 43
Akių spalva: žydra
Horoskopo ženklas: Ožiaragis
Šeimyninis statusas: Vedęs
Mėgstamiausias nealkoholinis gėrimas: limonadas „Fanta“
Mėgstamiausias alkoholinis gėrimas: alus („Jau kurį laiką be progos negeriu“)
Metų laikas: Vasara
Žmogus, kuris mėgsta laužyti nusistovėjusius kanonus, dažnai matomas skirtinguose muzikiniuose klubuose, renginiuose, festivaliuose, taip pat radijuje, televizijoje ir, žinoma, spaudoje. Jis niekada nebijo pasisakyti garsiai ir „tiesiai šviesiai“, jam yra artimas jauni ir tuo pat metu brandaus amžiaus asmenybes, jis gali „repuoti“ vidury centrinės miesto gatvės, o kitą kartą ramiai skaityti sudėtingos literatūros knygas – tokią įvairialypę asmenybę, Gabrielių Liaudanską (žinomą, kaip Svarą iš muzikinės grupės „G&G Sindikato“) pakalbino toks pats įvairialypis studentų leidinys „Njuspeipis“.
Šeima – vertybė
Šiomis dienomis Lietuvos gyvenimą drebiną daug permainų. Kokią matai Lietuvos ateitį?
Yra kelias kažko reikalauti, o yra kelias eiti dirbti daugiau, pamačius, kad sunku. Aš palaikau pastarąjį sprendimą. Bet pati didžiausia krizė yra ne finansų, ne ekonominė, o tai, kas dedasi žmonių galvose. Tiems, kurių galvose viskas tvarkoje ir kurie gyvenime vadovaujasi tikromis vertybėmis, jokia krizė nebaisi.
Esi geras tėtis? Ko nori kiekvienas tėvas?
Ko nori kiekvienas tėvas? Kad jo vaikai geri žmonės užaugtų ir kad būtų laimingi. Bet tai ne visuomet pavyksta. Labai daug priklauso nuo šeimos. Tai yra pagrindas. Aš esu tos nuomones, kad šeimą sudaro du tėvai: griežtas, bet teisingas tėvas (niekada nebaudžiantis be reikalo ir būtinai tik išsiaiškinęs viską iki galo) ir gera, nuolaidi mama, pas kurią galima ateiti pasiguosti. Dar vienas aspektas – yra viena didelė klaida, kurią daro daugelis tėvų. Deja, netgi aš pats: yra tam tikri momentai, kai vaikai ateina su savo klausimais, o tėvai, kartais pavargę po darbo dienos ar panašiai, sureaguoja atsainiai, keliais žodžiais ir nusiunčia vaiką savais keliais. Štai ko reikia žūtbūt vengti, nes bus metas, kai vaikas nebeateis ir ieškos atsakymų kažkur kitur.
Populiarėja vedybų sutartys...
Suprantu, kad Lietuva irgi eina kapitalizmo keliu – lygiuojasi į Vakarus, kur viską lemia pinigai. Sutartis tai garantas, bet iš tikro – tai atributas pasaulio, kuriame vyrauja ne dvasinės vertybės, o materialusis pradas. Jei mano mergina man pakištų sutartį – nebūtų jokių vestuvių. Mano pasaulyje galioja taisyklė: jei turiu kažką tau pasirašyti, vadinasi, tu manimi netiki. O jei netiki, tai ką mes veikiam kartu?
Viskas, ko reikia – tai pasitikėjimas?
Taip, būtent. Aš taip gyvenu su žmona. Greitai bus 10 metų, kai esam vedę. Ji irgi galėtų abejoti, aš juk muzikantas, šalia apkalbos, gandai, koncertiniai turai, kai negrįžtu per naktis. Bet mums viskas paprasta. Ji manimi pasitiki ir eina ramiai miegot. Lygiai taip pat aš.
O ar karjera gali būti suderinama su šeima?
Jei šeimos nebūtų, mano pasaulis sugriūtų. Aišku, nežūčiau, bet būtų sunku. Karjera yra tikslas, priemonė. Kurį laiką galima orientuotis į karjerą. Bet ji nesitęs visada. Yra tai, kas laikina. Yra tai, kas amžina. Amžinos vertybės. „Darydamas karjerą“, turi išlikti žmogumi. Yra įvairių karjerų, visokių kelių ir būdų to siekti, bet visada susiduri su dilema, kuriuo keliu eiti. Aš, pavyzdžiui, niekada nepadlaižiavau ir niekada nelipau per galvas. Tiesiog negalėjau taip daryti. Mano manymu, tai paprasčiausiai šlykštu.
„Neskaitau spaudos“
Esi žinomas Lietuvos žmogus .Tikriausiai tau dažnai tenka susidurti su skirtingais žiniasklaidos atstovais. Kaip vertini Lietuvos žiniasklaidą?
Jau seniai nebežiūriu televizoriaus, neskaitau spaudos. Darosi ne pikta, o liūdna. Atrodo, kad prieš mus rezgamas didelis masinis sąmokslas. Ką beatsiverstum ryte, visur rašo, kaip viskas blogai: kriminalai, nelaimės, kokie žmonės blogi. Taip pat televizija. Socialinės laidos yra gerai, tu parodai tamsą, bet visada turi būti šviesos spindulėlis. Reikia ne tik parodyti blogį, bet ir suteikti viltį. O dabar išėję į gatve mes vienas kitą matome kaip vagį, apgaviką ar nusikaltėlį. Tai mus skaldo. Ir kai nesame išvien, tampame lengviau valdomais. Mumis lengviau manipuliuoti. Štai ką rašo. O juk yra begalė šviesių temų...
Kaip manai, ar galima tikėtis, kad lietuviška kūryba pasieks Vakarų lygį?
Nemanau, kad svarbiausia – pasiekti kažkieno lygį. Svarbiausia sudaryti kūrėjui sąlygas daryti tai, ką jis nori ir gali. Yra begalė puikių atlikėjų, kurie „daro“ kokybišką muziką.
O kokia muzika tau nepatinka? Kokio stiliaus muzikos negali klausyti?
Aš prie tokių priskirčiau country. Tiesiog tai visiškai ne man. Tačiau yra vienas atlikėjas, kuris groja country su roko elementais. Tai man patinka ir pakeičia netgi patį požiūrį į tą muziką, tad visiškai vienareikšmiškai negaliu tvirtinti.
Kokį muzikos žanrą Svaras klausosi dažniausiai?
Įvairią muziką, bet daugiausia roko ir repo. Vienos išskirtinės ar mėgstamiausios grupės nėra. Visada patiko tos dainos, kuriose yra gili mintis, nebanalus tekstas, nepriklausomai nuo muzikos stiliaus.
„Jei tai daroma iš širdies, tai visada pasiteisins“ Esi „G&G Sindikatas“ grupės narys. Muzikinei grupei jau daug metų. Ar tikėjotės tokios sėkmės, kai tik išleidote savo pirmą albumą „Išvien
„ ?
Ne. Mes muzikantai, negalvojam, ar bus vienaip, ar kitaip. Tiesiog darėme tai, kas buvo širdyse. Įrašėm dainų ir sudėjom į albumą. Ir jau seniai žinojom, kad viskas bus gerai, nes esam atradę paprastą tiesą: jei kažką darai iš širdies, tai visada pasiteisins.
Atsiranda daug muzikos atlikėjų, kurie atsisako išleisti savo kūrinius į rinką. Nemanote, jog muzikinė leidybą ateityje išnyks?
Lietuvoje tiražai yra tiek maži, kad nėra verta atsisakyt. Iš kitos pusės mūsų pozicija yra šiek tiek kitokia. Dauguma atlikėjų leidžia savo įrašus perdaug nesivargindami. Mus klauso ir perka kitoks žmonių ratas. Tų, kurie mus gerbia. Turime 15-kos metų įdirbį ir tuos, kurie mus supranta, todėl kiekvienas mūsų albumas jau nuo seno yra kuriamas su pagarba klausytojui. Mokėdamas pinigus, jis turi gauti kažką daugiau, ne vien tik kompaktą. Paimti albumą ir matyti, kad viskas padaryta nuo pradžios iki galo iš širdies.
Kaip įsivaizduoja Svaras savo „rytojų“?
Eilinį kartą pasakysiu, kad planuojam įrašyti pankroko albumą. Neaišku kada, bet tai įvyks. Aišku tikras pankrokas būtų skelbti skelbti ir neįrašyti, bet visgi mes norime tai padaryti, juo labiau kad yra ir kūrybinės potencijos, ir gabalų, ir noro.
Nuoširdžiai dėkojame už pokalbį.
|
|
|
