Atėjau čia tam, kad viską pasiimčiau... Tavo protą, kūną, jausmus ir sielą... Jei tu manai, kad galėsi būti su manimi neatsiduodamas visas, tu smarkiai klysti. Aš ne velnias, viso labo tik moteris, bet man reikia, kad tu parduotum save, be teisės susigrąžinti ar abejoti... Tai nedidelė kaina, nors tau atrodo kitaip, bet aš žinau, ko noriu. Aš noriu visko...
Man nereikia, kad kaip porcelianą neštum mane akmenuotu senamiesčio grindiniu. Nereikia, kad prie durų paliktum raudonas rožes arba kas naktį siųstum laiškus, „pribarstytus“ gražių žodžių, kuriais tik stengiesi įtikti ir begėdiškai pataikauji. Nustok manyti, kad mano meilę pelnysi savo pinigais. Brangi vakarienė, dovanos, kelionės ir pramogos padės tau užsitarnauti tik gudraus suvedžiotojo vardą, nes aš visada įtariai žvelgiu į tuos, kurie meilę matuoja bei perka pinigais.
Leisk man pačiai priimti sprendimus ir nustok saugoti nuo visų pasaulio blogybių, nors atrodau gležna, bet aš pati sugebu savimi pasirūpinti. Tikėk manimi, kai sakysiu, jog aš galiu kalnus nuversti ir savo idėjas įgyvendinti iš tiesų. Palaikyk, užuot prunkštavęs iš nepasitenkinimo ir galvodamas, jog man nepasiseks.
Nepaskęsk mano šešėlyje ir neleisk, kad tavasis pripažinimas užgožtų mane. Nevadovauk visam pasauliui, o kartu ir man, nes aš maištausiu tyliai arba garsiai palikdama tave užtrenksiu duris. Netylėk, nes man beprotiškai patinka klausytis tavo išminties.
Nebijok man drąsiai rėžti „juoda“, kai aš emocingai sakysiu „balta“. Argumentuok ir apgink savo tiesą, net tada, kai man knietės jos nepripažinti. Būk su manimi atviras, nes tai yra sąsaja, kuri jungia žmones ir padaro juos labai artimus. Nebijok pasirodyti silpnas, man nereikia ledo gabalo, man reikia žmogaus. Rodyk savo jausmus: tik tvirtai apkabinta tavo glėbyje žinosiu, kaip stipriai mane myli. Pasitikėk manimi ir liaukis galvojęs, jog žaidžiu tavo jausmais. Nesistenk būti panašus į superherojų, nes jie gražūs tik kino ekranuose, o tu man gražus visada.
Nepamiršk manęs: savo įtemptos dienos vyksmuose visada įtrauk punktą „pamatyti ją“. Atmink, kad aš nesu tavo talismanas, kuris kaip raktų pakabukas visada turi būti šalia. Aš, kaip ir tu, esu laisvas žmogus ir kartais man norisi pabūti atskirai nuo tavęs. Nesistenk manęs supriešinti su draugais. Jie man brangūs žmonės, todėl aš visada norėsiu pasimatyti su jais.
Nebijok man atiduoti savo proto, kūno, jausmų ir sielos, nes aš padarysiu tą patį. Tai viskas, ko aš noriu iš tavęs...
