Facebook, Twitter, Blog, One.lt – internetinių miestų pavadinimai. Juose egzistuoja milijonai žmonių, kurie kvėpuoja vienu oru, dūsta nuo tų pačių nešvarių žinių, valgo tą patį nesveiką maistą, seka visuotine mada, aprauda legendinį popmuzikos karalių, spragsi klaviatūros mygtukais tuos pačius žodžius Hello, labas, привет, salut, hola, hi… O jei vieną dieną tavo respondentas jau niekad tau neatrašys?
         Kalbu ne apie ignoravimą, užmirštumą ar nenorą bendrauti, o mirtį. Šiame amžiuje mirdami žmonės palieka ne tik antkapį medžių pavėsyje, bet ir amžiną memorialą virtualiuose bendruomenėse. Štai vakar įkeltos vakarėlių nuotraukos ir linksmi komentarai, o kitą dieną žmogaus nėra gyvųjų pasaulyje. Susidaro kilometrinės eilės draugų komentarų tema „amžiną atilsį“, kurių niekas neištrins, nes slaptažodis jau nusineštas į anapilį...          
          Keista. Pasirodo, būna ir amžini virtualūs kapai. Galima lankyti ir stebėtis, juk gėlės čia nevysta.

                                                                                     Frajus