į pradžią turinys susisiekite








Straipsniai » Interviu spausdinti
Petras Baršauskas: „ Mūsų visuomenė serga, bet studentai gali ją išgydyti“

Kas liko įsimintiniausia iš Jūsų studentiškų metų?

   Atvirai kalbant, studentiškais laikais buvau beprotiškai įsimylėjęs sportą ir visą energiją bei laiką skirdavau jam. Lošiau futbolą ir tai kartais tapdavo ne tik popaskaitine, bet ir paskaitine veikla. Dar vienas dalykas, kuris įsiminė iš studentiškų laikų - kelionės. Buvome subūrę keturių ar penkių žmonių grupę su kuria, vos tik radę laisvo nuo studijų laiko, keliaudavome po buvusią SSRS. Šios studentiškos kelionės paliko didžiulį įspūdį. Studentų atstovybėje nebuvo prasmės gaišti laiko, kadangi tuo metu viskas buvo suplanuota ir nuspręsta, tad didžiąją dalį laiko skirdavau sportui.

O ar buvote stropus studentas?


   Tiesą sakant, pirmus du kursus nebuvau labai stropus studentas, tačiau nuo trečio kurso supratau, jog reikia labai rimtai mokytis. Tačiau jeigu reikėtų viską kartoti, turbūt daryčiau taip pat. Studijos iš tiesų pats gražiausias metas gyvenime, tad turite džiaugtis juo.

Tapęs KTU rektoriumi prakalbote apie pokyčius. Kaip juos pajusime būtent mes, studentai?


   Studentai pokyčius tikrai pajus. Gerinsime, tarptautinsime bei keisime studijų programas, diegsime modernius dėstymo metodus. Jau dabar didiname „Erasmus" mainų programos sutarčių su užsienio universitetais skaičių. Planuojame išvystyti Studentų mokslinės draugijos veiklą, kad studentai galėtų plėtoti savo mokslinę veiklą, o vėliau galbūt ir įsidarbinti universitete. Jau pradėtas vykdyti administracijos, dėstytojų, o ypač vadovaujančio personalo „ atjauninimas", kaita. Tai ypatingai svarbu norint keisti dėstytojo ir studento santykį, taip teikiant daugiau dėmesio jaunam žmogui. Labai norisi pagerinti tai, kas studentui iš tiesų svarbu - gyvenimo bei socialines sąlygas, o sena mano svajonė - užsienio šalyse matytas pavyzdys - bendras studentų maitinimo centras, kuriame studijuojantiems būtų taikomos lengvatos. Šis centras galėtų būti netgi ne vieno, o kelių universitetų. Žinoma, turite suprasti, jog tai nevyksta žaibiškai, reikia šiek tiek laiko.

O kada galime viso to laukti?


Tikrai pakankamai greitai. Žinoma, paskutinių kursų studentai gal ir nespės visko pajusti, tačiau visi kiti - tikrai taip. Juk nėra prasmės delsti, dauguma darbų jau pradėti. Jeigu reformas vykdysime penkmečiais, nieko iš to neišeis.

Koks, Jūsų nuomone, turėtų būti šių dienų studentas?


   Mūsų visuomenė serga. Aš noriu, kad jaunas žmogus ją išgydytų. Ką turiu omenyje? Studentas pirmiausia turėtų būti aktyvus, nesitaikstantis su negerovėmis, atviras, pilietiškas bei morališkai ir dvasiškai tvirtas. Norėtųsi didesnio studentų aktyvumo ir vienybės pareiškiant nuomonę iškilus kokiai nors problemai. Su studentų atstovybės nariais susitinkame kiekvieną savaitę, tačiau studentiškas aktyvumas neturėtų apsiriboti vien tik Studentų atstovybės veikla.

O kaip dėl pasitikėjimo savimi?


   Pasitikėjimas savimi atsiranda dirbant. Nevertinu perdėto pasitikėjimo savimi, mėgstu kuklius žmones bei darbštumu pagrįstą pasitikėjimą. Deja, perdėtai savimi pasitikintys žmonės per gyvenimą žengia lengviau, tačiau mūsų visuomenė gija ir tai pasikeis.

Ką galėtumėte pavadinti didžiausiu savo gyvenimo laimėjimu?


Galėtumėte pagalvoti, jog tai užimamos pareigos, bet tikrai ne. Aš turiu labai nuoširdų ir kategorišką atsakymą į šį klausimą. Brangiausia man yra būti nepriklausomu. Esu laisvas nuo materialinių ir politinių dalykų, nesu su niekuo susaistytas ir galiu drąsiai reikšti savo nuomonę, turėti savo poziciją. Aš tai labai vertinu. Manau, kad visa tai gyvenime nulėmė mano charakteris. Nuo pat vaikystės buvau linkęs į maištą, pokyčius, drąsiai reikšdavau savo nuomonę ir niekada nesišliedavau prie kitų.

 Ko norėtumėte palinkėti visiems studentams naujų  mokslo metų pradžios proga?

   Norėčiau palinkėti to, kas jaunam žmogui išties nelengva - pabandyti susiformuluoti aiškų gyvenimo tikslą ir kantriai jo siekti. Tai esminis dalykas. Jei turėsite šiek tiek kantrybės, rezultatas būtinai ateis. Tereikia laiko ir darbštumo.

E. Kuodytė

Foto: G.Žaltauskaitė