|
|
|
|
 |
|
|
Kalbėti eilėmis
Jie čia
pat, tik reikia stipriau užsimerkti.
...su vėlėm
išgerti arbatos.
Susipynęs gyvenimas rimuojasi tik dainose... Gal dėl šios priežasties visos Palėpės
muzikos koncertų salės jau penktus metus lūžta nuo žmonių gausos. Domanto
Razausko „Vakaras Visų Šventųjų"spalio 27d. P.Stulgos muziejuje prasidėjo neįvardintų
autorių eilių skaitymais. „Šį vakarą aš atliksiu spiritizmo seansą, o Jūs
būsite tarsi susirinkę dvasios ir vėlės...", - perspėjo Domas, pridurdamas, kad
visi panašūs dalykai jam visad kėlė juoką: „...kaip galima kviesti tai, kas ir
taip yra kambaryje?"
Senas dainas keitė naujos,
pabodusias koncertuoti paįvairino šmaikščios improvizacijos. Gyvenimo tiesa
sirpo eilės, Domo akis tarpais dangstė tamsūs akiniai ir niekad nepaliovė
glostyti dūšių akordai. O viską paįvairindavo nuoširdus humoras ir sarkazmas.
Koncerto metu atskleistas atsakymas į visus būties klausimus.
Maži sielos spurdantys kamuoliukai
truputį aprimo. Siela apsivalė dainuojančiu dūmu. Tabakas pasaldino būtį. Rudeninė vakaro vėsa tapo
šventa ir dainų sueiliuotų gyvenimų ieškoti patraukė pabudintos vėlės. Tyliai
išbrido iš vis dar akordais aidinčios menės, pasitikti rudenį, įsileidžiantį
žiemą, šildomą karšto kvepiančio vyno...
Atleiskit vėlės man, butelį šviesos
išgėriau...
,,Pusė to, ką pasakiau yra
šlamštas."
G.Žaltauskaitė
Foto: M.Aglinskaitė
|
|
|
|
|
|
|
|
