Vieną gražią dieną Njuspeipis sugalvojo užsukti į fuksų stovyklas. Parodyt save, apžiūrėti kitus ir galbūt atrasti naujų talentų, kurie galėtų papildyti gretas. Pasiėmė fotoaparatus, kad įamžinti akimirkas, senus numerius, kad vaizdžiai parodyti kas yra kas ir gerą nuotaiką, kad nebūtų liūdna. Pirmi saraše buvo DiDi. Taigi neskubėdamas su mažatūre mašina Njuspeipis patraukė link Kapitoniškių. Kažkur vidury miško, rado daug žmonių, taip pat ir fuksų - linksmų ir užimtų. Susikvietė juos į puslankį ir prisistatė, juk nemandagu atvykus, apie save nieko nepasakyti. Pakalbėjas Njuspeipis pasiūlė pažaisti. Fuksai sutiko, o kas išėjo iš žaidimo buvo užfiksuota nuotraukomis. Galiausiai sugebėjo visus fuksus surinkti į vieną vietą ir padaryti bendrą nuotrauką... neilgam, nes labai jau jie aktyvūs buvo. Njuspeipis atsisveikino ir paliko juos didžiai linksmus. Po didžiai malonių DiDi fuksų, patraukė Njuspeipis pas Humsa, kuri draugauja su Mesa. Ten darė tą patį ir patyrė daug nuotykių, kuriuos įamžino nuotraukose.
Po to Njuspeipis atsiminė, kad paliko savo kepurę Kapitoniškėse, bet grįžęs ten jau rado įsikūrusius Rafesus ir ... Somsus (turbūt, taip jie save vadina) . Trumpai tariant, galima ilgai pasakoti kas ten vyko, tačiau nuotraukos kalba pačios už save.
(Foto: Gintarės Žaltauskaitės.)
Varėnos miškuose
karaliavo „Tamsta Muzika“
Liepos 30-31 d.Varėnos miškus užplūdo tukstančiai žmonių,
išsiilgusių muzikos, šiltų akimirkų ir geros nuotaikos. Visus juos, į prie
Varėnos esančią Dainų slėnio salą, pritraukė gyvos muzikos klubas „Tamsta”, kvietęs
į nepakartojamą, dvi dienas truksiantį festivalį, kupiną muzikos ir meilės.
Nuo ankstyvos penktadienio popietės minios
žmonių keliavo Varėnos link. Tarpmiestiniai autobusai ir traukiniai, važiuojantys
į Varėną, tapo sausakimši, o festivalio teritorija, skirta parkuoti automobius,
greitai pildėsi transportu iš visos Lietuvos. Šventišką nuotaiką galima buvo
pajusti jau atvykus į festivalio prieigas – miškeliu į salą traukė žmonės su
įvairia manta, dainomis ir šūksniais. Vieni tempė palapines, sunkias kuprines
ir gerą nuotaiką, kiti, nešdamiesi tik šypsenas, keliavo apsidairyti. Priėjus
prie festivalio vartų pasitiko eilė linksmai nusiteikusių žmonių, laukiančių,
kada galės patekti į festivalio zoną.
Įėjus pro vartus buvo galima rasti
įvairiausių pramogų visiem festivalio dalyviams. Čia kiekvienas galėjo
aplankyti menininkų dirbtuves, pasidaryti šventinį makiažą pas profesionalų
visažistą, pažaisti tinklinį, stalo futbolą, stalo tenisą, didįjį tvisterį,
pokerį, išspręsti įvairius galvosūkius. Trokštantys ramybės ar tiesiog norintys
pailsėti sau vietą rado festivalio teritorijoje iškabinėtuose hamakuose,
išmėtytuose čiužiniuose ar sėdmaišiuose. Ekstremalių pramogų gerbėjai taip pat
neliko nuskriausti. Jie turėjo galimybę pasijusti alpinistais ir įkopti į
sieną, susipažinti su kaitais ar trumpam tapti tarzanais beskriedami lynu virš
minios žmonių. Užkaitę nuo gerų emocijų galėjo šokt į vandenį, o sušalusių nuo
šalto alaus laukė pirtis.
Dienai vakarėjant į tris festivalio scenas
žengė įvairūs atlikėjai. „ Tamsta Apple“ scenoje žiūrovus kaitino mažiau
plačiąjai visuomenei žinomos grupės ir atlikėjai kaip „Smėlis“, „Repo Seniai“,
„MC Messiah“.Gatvės šokių scenoje vyko
improvizacijų šou. Šokėjai improvizavo šokdami breiką, lindyhopą ir hip hop
šokius. Tuo tarpu Didžiojoje scenoje užvirė
tikras šou. Mažiau žinomus atlikėjus vienus po kitų keitė tikri vakarėlių
liūtai, tokie kaip „Freaks on Floor“, legendinė „Antis“, „Saulės kliošas“,
„Inculto“ bei gatvės muzikos dievai „G&G Sindikatas”. Galiausiai scena buvo
perleista DJ Mamania.
Antroji diena prasidėjo pakankamai vėlai.Apie 13val. vandenyje pasirodė valtelė pavadinimu
„Glūko karalienė“, o iš jos „Liūdnų Slibinų“ trijulė kvietė visus jungtis į
rytinę mankštą ir pramankštinti nuo šokių ir įvairių pramogų skaudančius
raumenis. Visa festivalio teritorija sujudo lyg skruzdėlynas - iš visų kampų,
palapinių ir automobilių festivalininkai
sugužėjo atgal prie Didžiosios scenos. Po mankštos festivalio scenose vėl suskambo
muzika. Prie šokių scenos pulto sėdo DJ Droop, DJ Andro ir jau matytas DJ
Mamania. Pirmieji Didžiojoje scenoje pasirodė ir savo vokaliniais sugebėjimais
visus nustebino choras „Sound in G“. Rytas, o gal jau labiau diena, buvo ramus.
Dauguma rinkosi ramų poilsį hamakuose ar ant pledų prieš sceną ir klausėsi
muzikos. Ištvermingiausi laiką leido aktyviai ir dalyvavo tinklinio, stalo
futbolo ir stalo teniso turnyruose. Didelio populiarumo sulaukė pirtis ir
šuoliai į vandenį čiuožiant lynu. Atsigaivinti taip pat buvo galima ir netoli
scenos surengtame vandens mūšyje, kuris prasidėjo vandeniu pripildytais
balionais ir vandens šautuvais, o baigėsi laistymusi kibirais. Per visą šį
laiką Didžiojoje scenoje pasirodė „Jing‘a‘ling“ ir „D‘Orange“ su Sofia Rubina,
o grupė „Liūdni slibinai“ nepaliko abejingų ir užkrėtė visus „liūdna“ nuotaika.
O po viso to prapliupo lietus... Gamta
buvo dosni ledu ir žaibų šou. Tačiau kai kuriems festivalininkams lietus atrodė nė motais. Vieni šoko lietuje, kiti
savo gėrimus vėsino nemokamais ledukais. Tie, kuriems lietus neatrodė labai
malonus , traukė palapinių link. Baigiantis lietui scenoje jau grojo „SSG“ su
Algiu Greitai ,privertę pamiršti visas gamtos negandas. Vakarėjant scenoje visi
išvydo grupes „Poliarizuoti stiklai“, „Pupini sesės“, o Leon Somov su Jazzu
publiką džiugino žemais dažniais, kurie privertė drebėti visą kūną.Tuo metu Gatvės šokių scenoje dvikovose
rungėsi hip hop šokėjų poros.
Visi jautė, kad šventė artėja į pabaigą, tad
dauguma patraukė Didžiosios scenos link, kur publiką jau linksmino emocingosios
„Bitės“. Aikštė prie scenos tapo sausakimša, o vakarą pratęsė „Empti“.
Galiausiai scenoje pasirodė visų laukti svečiai iš Švedijos „Little Dragon“.
Nors galbūt kai kas tikėjosi griausmingesnio finalinio pasirodymo, bet švedų
atliekama elektroninė muzika sužavėjo daugumą.
Birželio 25-27dienomis
Norviliškėse vyko jau ketvirtasis „Be2gether“ festivalis, atnešęs maždaug 9
tūkstančiams nerimstančių sielų laisvę, šėlsmą, be galo daug teigiamos
energijos ir unikalią galimybę pasimėgauti muzika bei menu. Vien mistiška
pilies aplinka kėlė žavesį, o širdis alpo nuonetylančių muzikos virpesių.
Nepabūgę kelias dienas
lijusio lietaus ir nekokių orų prognozių bei vis dar apniukusio dangaus,
penktadienį iš pat ryto žmonės ėmė
plūsti į Lietuvos pakraštį. Tuščias palapinių miestelis greit užsipildė palapinėmis
bei džiugiu šurmuliu. Atvykėliai sparčiai traukė į aktyviąją zoną, kurioje
buvo įsikūrę pusšimtis meno ir
pramogų erdvių, kvietusių išbandyti piešybą ant kūno, sudalyvauti masinėse
„Be2gether“ vestuvėse,pastatyti molinį
miestą, pasiduoti stilistams sukurti naują patrakusią šukuoseną bei makiažą,
užregistruoti savo komandą žaisti futbolą bei daugelį kitų pramogų. Įėjimas į
aktyviąją zoną buvo griežtai kontroliuojamas, tad joje buvo visiškai saugu.
Pastatytose dviejose didelėse scenose ir „ZIP FM“ klubo palapinėje festivalio
metu vyko įspūdingiausi pasirodymai: 50 grupių iš skirtingų pasaulio šalių,
tokių kaip „Haydamaky“, „Skunk Anansie“, „Ruble“ „Casiokids“, „Empire Of The
Sun“ bei kiti, vertė gerbėjus nekantriai laukti minutės, kai „dievukai“ užlips
į sceną pasirodymui.
Penktadienio vakaro didžioji pradžia įvyko grojant
žavingiesiems „Who Made Who“, o„Skamp“
pasirodymo metu įsisiautėjo ne tik publika, bet ir pats Viktoras Diavara, nuo
scenos šokęs ant publikos laikomo čiužinio! Na, o penktadienio vakaro „vinimi“ turėję
būti „Empire Of The Sun“, kurių pasirodymo prieš festivalį buvo laukiama bene
labiausiai, pagal kylančias rankas į viršų nusileido publiką kaitinusiems
„Skamp“. Tą naktį pasirodę „Ugnies valdovai“ pademonstravo tikrai nepakartojamą
ugningą pasirodymą, kuriuo liko sužavėti visi!
Gan
netrumpos eilės prie lauko dušų rodė, jogšaltas vanduo festivalio lankytojų tikrai neišgąsdino-puikus būdas
atsibusti ir nuvijus miego trūkumą judėti į aktyviąją zoną, kurioje pasirodė
„Biplan“ bei žymieji „Ruble“. „Užvesti“ klausytojai vakare bene trankiausiai
atsidūkosu „Happyendless“. Pakalbintas
baltarusas kaimynas be galo laukė Alinos Orlovos pasirodymo, kurios dainos
puikiai žinomos ne tik Lietuvoje. Melancholišką muziką dalyviai klausė jaukiai
susėdę priešais „Kelio sceną“. Šią dieną meną mylintys žmonės susirinko žiūrėti
Gyčio Ivanausko teatro „8M2“.
Kaip bebūtų gaila, išaušus paskutinei festivalio
dienai-sekmadieniui, visi jautė, jog artėja pabaiga, tad smarkiai trypė grojant
„Žas“ bei po jų pasirodžiusiems „INCULTO“ vyrukams. Žiūrovai liko sužavėti
„Anties“ nepakartojamuoju spektakliu „Zuikis pleibojus“. Sutikti grupės
„Dee&Kamy“ nariaipasakojo, jog
festivalis tikrai vykęs ir šaunus, tad po savojo pasirodymo neskubėjo vykti namo
- „Be2gether“ įtraukė į savo linksmybių sūkurį.
Labai greitai prabėgusios trys festivalio dienos
džiugino ne tik karšta saule, bet kūnus kaitino ir purvo vonia, kurioje
linksminosi ne vienas festivalio lankytojas. Ir nuogalių buvo... ;) Tai
įrodymas, jog „Be2gether“festivalyje išleidžiamas laukinukas iš vidaus,
atsiduodama muzikai ir menui - visi laisvi, visi lygūs! Kupini pozityvių
įspūdžių laukiame kitų metų „Be2gether“!
Kovo 10 dieną klubą „Combo“ sudrebino Kauno technologijų universiteto studentų atstovybės 17-as gimtadienis. Po dieną vykusios rinkiminės ataskaitinės konferencijos čia susirinko KTU SA nauja ir sena valdžia bei jų draugai. Prezidento senai naujos pareigos atiteko Mindaugui Grajauskui, viceprezidento ir žmogiškųjų išteklių koordinatoriaus – Justui Saboniui, koordinatorius laisvalaikiui išliko Povilas Navickas, atsakinga už ryšius su visuomene tapo Neringa Šimkutė, projektų ir tarptautinių ryšių koordinatorė – Neringa Kelpšaitė, akademinių reikalų koordinatorius – Povilas Verbyla, už socialinius reikalus bus atsakinga Aleksandra Suchova, finansų paieškos ir marketingo koordinatoriumi tapo Aleksandras Pustovalovas, studentų atstovybes administrė bus Jolita Bridžiūtė.
Labai dažnai, paminėjus žodį „tatuiruotė“, galvoje iškyla štai toks vaizdinys: tamsi prirūkyta patalpa, senas rokeris meistras ir jo klientas – neką patrauklesnis sunkios muzikos gerbėjas. „Njuspeipis“ nusprendė išsiaiškinti, ar taip populiarėjančios tatuiruotės išties gimsta nykiose, siaubo filmus primenančiose patalpose, o besipuošiantieji jomis – buvę kaliniai ir „tamsiojo pasaulio“ atstovai.
Istorija
Dėl kalėjimuose bei armijoje darytų tatuiruočių šiandien dar populiari nuomonė, kad piešinys ant kūno – gatvės žmonių gyvenimo dalis, baikerių aksesuaras ar kalinių atpažinimo ženklas. Tačiau tatuiruočių atsiradimo ištakos visai kitos. Piešiniai ant kūno aptikti net tiriant Egipto piramidėse paslėptas mumijas. Tatuiruotė būdavo išskirtinumo ženklas, nešantis sėkmę – ja troško puoštis genčių vadai, kilmingieji. Buvo tikima, kad kito padaro dvasia, įamžinta ant kūno, saugos ir globos jos šeimininką.Tatuiruotes nešiodavo netgi karaliai, žinoma, jos būdavo nematomose vietose, atlikdavo tarsi amuleto paskirtį – nešdavo sėkmę, suteikdavo galios ir pasisekimo.
XXIamžiuje tatuiruotės sulaukė masinio populiarumo. Jomis puošiasi tiek paprasti studentai, tiek mokytojai, dėstytojai ar net politikai. Tatuiruočių meistrai šiandien gali pasiūlyti dar vieną naują kūno piešinio variantą – neorinę tatuiruotę, kuri dienos šviesoje neįžiūrima ir visu gražumu sublizga tik ultravioletinių spindulių apšvietime.
Motyvai
Kodėl žmonės nusprendžia pasipuoši tatuiruote? Norėdami išreikšti save? Kažką įamžinti? O galbūt kažką pamiršti? Ar bent dalimi prisiliesti prie taip nepasiekiamos mistikos? Dainius, 22-ejų metų studentas, pasakoja, kad piešinio ant kūno norėjo jau seniai : „Mane labaižavėjo Jing Jang ženklas, norėjau turėti kažką susijusio su juo, taip ir atsirado mintis išsitatuiruoti. Man šis simbolis reiškia gyvenimą ir dvikovą: kartais į viską reikia pažvelgti kitu kampu – kam liūdėti, kai galima džiaugtis?“ Aplink Dainiaus tatuiruotę – vanduo. „Tai gyvybės simbolis: reikia gyventi ir būti vandeniu, judėti į priekį ir apeiti sutiktas kliūtis“ – tęsia studentas ir priduria, kad šio piešinio atsiradimas tarsi įamžino atitinkamą gyvenimo tarpsnį. Pirmakursė Aistė prasitarė, kad tatuiruotę – smuiko raktą po ausimi – pasidarė grįžusi iš mainų programos Danijoje. „Ilgai mąsčiau, kad noriu išsitatuiruoti, tik niekaip nesugalvodavau ką. Paskui išlėkiau į Daniją, ten mokiausi muzikos, Lietuvoje taip pat muziką studijavau, ir šiaip – muzika jėga! Tai taip ir sugalvojau, kad smuiko raktas man labiausiai tiktų“ – dalijasi įspūdžiais studentė.
Reikšmė
Tikriausiai ne veltui karaliai bei valdovai nuo senų senovės sėkmei užtikrinti tatuiruodavosi įvairius ženklus. Dauguma žmonių įsitikinę, kad piešinys, užfiksuotas ant kūno, padės jiems patobulėti, kažko pasiekti, sustiprins atitinkamas savybes. Tačiau į viską galima pažvelgti ir iš kitos pusės – išanalizavus piešinius, esančius ant žmogaus kūno, daug sužinoma apie žmogų. Galima teigti, kad pabaisas, piktas kaukoles ar plėšrius žvėris kaip tatuiruotes pasirenkantys žmonės bus linkę į agresiją, konfliktus. „Tatuiruotė daug pasako apie žmogaus psichologinę būseną, pasirinktas piešinys tarsi atspindi asmens padėtį, troškimus, galbūt baimes. Dažnai žmonės tatuiruojasi norėdami paslėpti, užgniaužti kažkokius išgyvenimus, tarytumei „užsidėti kiautą,“ – pasakoja mums Andra, jau 12 metų užsiimanti piešiniais ant kūno. „Vienas ekstremalius pojūčius mėgstantis jaunuolis pasidarė porą šiurpesnių tatuiruočių, po to pateko net į kelias avarijas, patyrė nesėkmių“ – tatuiruočių galią skeptikams grindžia meistrė. – „Žinoma, viskas priklauso nuo paties žmogaus ir jo įsitikinimų“.
*** Pateikiame trumpą interviu su tatuiruočių meistre, „Andros studijos“ savininke Andra.
Kaip supratote, kad tai yra darbas, kurį trokštate dirbti? Po to, kai pasidariau pirmąją tatuiruotę. Pradėjau domėtis, nuėjau pas meistrą ir mane išmokė.
Ar yra kažkokie kursai, kur ruošiami šios srities profesionalai? Ne, kol kas dar nėra, tatuiruočių meistrai patys ruošia jaunesnius, ir pati esu išmokiusi kelis žmones. Turėjau idėją sukurti būtent tokios specifikos mokymo programą,tačiau pritrūko paklausos – Lietuva per maža.
Koks buvo jauniausias Jūsų klientas? 7 metų berniukas darėsi ilgalaikę tatuiruotę. Atėjo kartu su tėveliais, tėtis labai skatino nebijoti, „būti vyru“. Bandžiau atkalbėti, tačiau jie buvo tvirtai apsisprendę.
Ar pasitaiko alpstančiųjų? Taip, tačiau alpsta ne dėl didelio skausmo , tiesiog ateina bijodami, jausdami vidinę įtampą, jai atslūgus krenta kraujospūdis, visa tai pasireiškia alpimu. Kuo labiau žmonės bijodami ateina, tuo didesnė alpimo tikimybė .
Ar įmanoma šį procesą nuskausminti? Taip, bent jau aš galiu pasiūlyti šią paslaugą, turiu tam reikiamą įrangą bei vaistukų.
Ar pasitaiko tokių atvejų kaip filmuose, kai studijon įvirsta gerai apgirtęs žmogelis ir nori išsitatuiruoti rožinį drugelį? Girtiems procedūrų neatlieku. Retkarčiais žmonės proceso metu pradeda svaigintis, kad numalšintų skausmą, dažniausiai renkasi brendį, merginos – martinį.
Ar pasitaiko kokių itin neįprastų užgaidų? Neseniai atėjo pora, kuri paprašė ištatuiruoti vestuvinius žiedukus.
Agnė Krištapavičiūtė Foto: Vytenis Jurevičius
,,Antipop‘s“ tuzinas
Jau dvyliktą rudenį Kaune dienos šviesą išvydo alternatyviosios muzikos ir meno festivalis ,,Antipop‘s“, šįmet įgavęs simbolišką pavardę „DozeN“. Nei grupių vėlavimai, nei brangstantis alus nepajėgia sulaikyti žmonių nuo keliavimo į „Antipop‘s“ festivalį. Nesulaikys ir antrą tuziną metų, nes visi mes pavargstame nuo to, ką kasdien rodo televizorius.
Pirmasis studentų laisvalaikio centras – Kauno technologijos universitete
Rugsėjo pradžioje Kauno technologijos universiteto (KTU) „studentų miestelyje“ duris atvėrė pirmasis Lietuvoje studentų laisvalaikio centras (KTU SLC). Tai vakarietiška dvasia dvelkianti erdvė, kurioje studentai gali praleisti savo laiką. KTU Studentų laisvalaikio centre galima rasti kelias atskiras erdves – darbo, žaidimų, poilsio ir pritaikytą renginiams. Tai netradicinė vieta, kurioje „kiaurą“ dienągalima justi jaunatvišką žaismingumą ir energiją.
Šis centras buvo įkurtas KTU Studentų atstovybės iniciatyva, padedant KTU administracijai. Jau kurį laiką studentų atstovybės narių galvose kirbėjo mintys apie galimybę įkurti tokį centrą. Atsiradus tinkamai progai, ryžto nepristigo.
Tai vieta, kurioje susitinka draugai išgerti arbatos puodelio. Susitikime ir mes!!!
Turbūt nei vienas Europos miestas neįsivaizduojamas be graffiti piešinių. Mes pripratome kiekvieną rytą ant sienų matyti ryškias spalvas, aptakias formas, linijas, posūkius, nesuprantamus parašus... Kyla klausimas, ką nori pasakyti žmonės nepastebimai ženklindami miestą: būti menininkais, išreikšti save, o gal tiesiog palikti priminimą?
Graffiti istorija
Tai, ką mes dabar vadiname graffiti, prasidėjo Niujorke septinto dešimtmečio pabaigoje. Jaunuoliai pirko naujus vandeniui atsparius flomasterius ir palikdavo savo parašus ten, kur geriausiai matydavo aplinkiniai: ant sienų, pašto dėžučių, metro stotyje ir kitur. Ši išraiška buvo vadinama tagging (angl. k – žymėjimas). Vėliau vaikiški žaidimai peraugo savų teritorijų žymėjimą tarp priešiškų grupuočių – gatvės gaujos graffiti ženklino „savo valdas“. Daugiausiai pagarbos sulaukdavo tie graffiti piešėjai, kurie savo vardą palikdavo sunkiausiai prieinamuose vietose. Vėliau parduotuvėse pasirodė aerozolio purškiami dažai, kurie į graffiti meną atnešė daugiau spalvų, galimybių ir naujų šriftų. Lietuvos jaunimui, kuris troško išreikti save, didelę įtaką darė vakarietiška kultūra. Todėl graffiti į Lietuvą atėjo su Nepriklausomybės banga. Graffiti šalininkai neoficialiai steigia klubus, o Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institute graffiti menas pradėtas dėstyti kaip disciplina. Šios netradicinės meno šakos moko dėstytojai, atvykę iš užsienio.
Adresas:Rotušės a. 28, LT-44279, Kaunas.
Darbo laikas:antradieniais – šeštadieniais 10.00–18.00 val. Bilieto kaina:
suaugusiems – 3 Lt;
vaikams – 1,50 Lt.
Nesenstančios vietos..
Monika Aglinskaitė monika.aglinskaite@gmail.com
Adresas:
„Tado Ivanausko zoologijos muziejus“, Laisvės alėja 106, LT-44253 Kaunas
Darbo laikas: Antradieniais-sekmadieniais 11.00-19.00 val. Bilieto kaina: Suaugusiems – 5 Lt;
Moksleiviams ir studentams – 3 Lt; Ekskursijos kaina – 25 Lt; Nemokamai muziejų gali lankyti socialiai remtini asmenys.