Ar studijos tikrai svarbios?

Baigę mokyklą, dauguma jaunuolių svarsto apie galimybę studijuoti. Kai kurie jau žino kokią profesiją ir studijas rinktis, kai kurie vis svarsto,tačiau yra ir tokių, kurių studijos visiškai nedomina. Jų nuomone, studijos nėra reikalingos ir didelės naudos neatneša. Yra manančių, jog jei žmogus yra gabus tam tikriems dalykams ar verslams, jis tai puikiai gali daryti ir nebaigęs tam tikrų studijų. Nuomonių yra įvairių, žinoma, kai kuriems tikrai pavyksta tapti sėkmingais verslininkais ar užsiimti kita pelninga veikla net ir be papildomų studijų, tačiau tai tėra vienetai, visi kiti aukštumų siekia būtent studijų pagalba.

Panagrinėję įvairių verslininkų biografijas, tikrai atrastume nemažai tokių, kuriems mokslas nebuvo reikalingas. Įgimta versininko gyslelė leido išplėtoti didžiulius verslus ir mėgautis jų teikiamu pelnu. Tokie žmonės jau gimsta turėdami šią gyslelę, todėl jau nuo mažumės to siekia. Kita vertus, pasirinkę nestudijuoti, jie tarsi sustoja tam tikrame tarpsnyje, kadangi studijos ne tik duoda žinių, tačiau dar ir lavina asmenybę. Daugelis žmonių, būtent studijų metais suformuoja savo asmenybę, atranda save ir pradeda į pasaulį žvelgti kitu kampu. Pasirinkę nestudijuoti, to nesupranta. Jiems atrodo, kad studijos tai tik laiko gaišimas ir visko išmokti galima patiems. Jie dažnai tvirtina jog geriausios studijos – tai gyvenimo mokykla, kuri išmoko įvairiausių dalykų, kurių universitete ar kitoje mokymo įstaigoje niekas nemoko. Iš dalies, taip manantieji yra teisūs, todėl kad gyvenimas dažnai duoda tokių pamokų, kurių niekas kitas neišmokytų, tačiau vien to nepakanka.

Studijos suteikia pažinimo džiaugsmą. Tuo metu ne tik mokomasi naujų dalykų, bei gilinamos žinios, tačiau taip pat susipažįstama su naujais žmonėmis, imama suprasti įvairius dalykus ir į daug ką pažvelgti kitu kampu. Studijuojant lavėja asmenybė, be to padidėja šansai gauti geriau pamokamą darbą ir turėti geresnę ateitį.

Negalima paneigti ir to, kad ne visi yra sutverti mokslams. Kitiems tiesiog geriau sekasi dirbti įvairius nekvalifikuotus darbus, kuriuose nereikia per daug mąstyti, galvoti. Tiesiog dirbamas darbas, reikalaujantis fizinių jėgų, o už tai mokamas atitinkamas atlyginimas. Negalima užginčyti ir to, kad kažkam visus „juodus“ darbus vis tiek reikia dirbti. Būtų keista, jei visi užimtų vadovaujančias pareigas arba dirbtų medicinos srityje, laboratorijose, atliktų mokslinius tyrinėjimus. Kas tuomet dirbtų likusius darbus? Kai kurie tiesiog trokšta mokytis ir gali tam paskirti visą savo gyvenimą, tuo tarpu kiti, tiesiog negali to pakęsti ir mano, jog jiems svarbiau darbas, o to, ko dar neišmoko – išmokys gyvenimas. Tikriausiai ginčytis būtų neprotinga. Visgi, džiugu, jog mokymo įstaigos kasmet sulaukia krūvos naujų studentų, siekiančių įgauti daug žinių ir tapti profesionaliais savo srities žinovais. Tai rodo, jog tikrai daug žmonių vertina mokslą ir supranta jo svarbą. Ne visuomet mokomasi tik tam, kad ateityje būtų uždirbama daug pinigų, svarbu mokytis ir dėl savęs, kad būtų lavinama asmenybė ir nuolat vyktų tobulėjimas.

Kaip bebūtų, į esminį klausimą ar studijos tikrai svarbios būtų galima atsakyti teigiamai. Kad ir kiek skirtingų nuomonių išgirstume, niekas nepaneigs, jog išsilavinęs žmogus visuomet yra pranašesnis už tą, kuris nieko neišmano, tačiau dedasi visažiniu. Yra ir tokių, kurie baigę mokslus, taip pat neturi pakankamo žinių bagažo, tačiau tai jau atskira tema. Vertinant tai, ką duoda mokslai ir kokiais moksliniais pasiekimais šiandien galime didžiuotis būtent mokslo dėka, akivaizdu, jog pasaulis be mokslo šiandien tikrai neatrodytų taip, kaip atrodo dabar. Protingi ir išsilavinę žmonės visuomet atrodo žaviau už tuos, kurie nieko neišmano, tačiau vaizduoja visažinius.

Šis straipsnis buvo parengtas bendradarbiaujant www.creditorapido247.com.